Metropolitas Chrizostomas

Metropolitas Chrizostomas (pasaulietinis vardas - Georgijus Matriškinas; g. 1934 m.) - vienas garsiausių nepriklausomos Lietuvos Ortodoksų Bažnyčios veikėjų. Iki šiol jis yra vienintelis Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vyskupas, prisipažinęs bendravęs su KGB. Tai jis padarė todėl, kad buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis, aktyviai pasisakęs už Lietuvos nepriklausomybę ir norėjo, kad jo biografija būtų skaidri - su KGB jis bendradarbiavo ne kaip koks specialusis agentas, o tik kaip eilinis Bažnyčios vyskupas, kuris neturėjo kitos išeities.

Jaunystėje būsimasis metropolitas tarnavo subdiakonu pas žymų Sankt Peterburgo metropolitą Nikodemą (Rotovą). Iš šio metropolito Chrizostomas perėmė ekumenistines ir modernistines pažiūras. Be to, Sankt Peterburge jis išmoko geležinės liturginių veiksmų drausmės: vėliau prisimindamas šį laikotarpį, Chrizostomas pasakojo, kad subdiakonaudamas buvo atsakingas už patarnavimų tvarką ir jautė didelį malonumą, kai matydavo, kad viskas vyksta taip, kaip turi vykti. Šią savybę išsaugojo ir tarnaudamas vyskupu Lietuvoje, kur iš tarnaujančių dvasininkų reikalavo idealiai suderintų veiksmų.

1964 m. priėmė celibatą ir tapo diakonu, 1966 m. Maskvos Švč. Trejybės šv. Sergijaus Radonežiečio lavroje tapo vienuoliu. Gavo Chrizostomo (gr. „Auksaburnis“) vardą, šv. Jono Auksaburnio garbei. Po keturių dienų pašvęstas kunigu. Baigė Maskvos Dvasinę Akademiją, tarnavo Maskvoje ir dirbo Bažnyčios išorės ryšių skyriuje, dalyvavo ekumeninėje veikloje. 1972 m. chirotonizuotas Maskvos patriarcho vikariniu vyskupu, lydėjo patriarchą tarptautiniuose vizituose.  1974 m. - Kursko vyskupas, 1984 m. - Irkutsko. 1990 sausio 26 dieną tapo Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupu. Taigi, tuo metu, kai Chrizostomas įžengė į Vilniaus katedrą, jis jau buvo labai patyrės Rusijos Ortodoksų Bažnyčios ganytojas.

Jau čia citavau religijotyrininko N. Mitrochino įspūdžius (2004 m.) apie metropolitą Chrizostomą: 

„Metropolitas Chrizostomas - vienas kairiųjų metropolito Nikodemo sekėjų, santykių su katalikais normalizacijos šalininkas, griežtas antikomunistas ir žmogus su pakankamai nepriklausoma, nors ir šiek tiek mizantropiška pasaulėžiūra. Kritiniu krikščionims ortodoksams Lietuvoje laikotarpiu, nacionalinės revoliucijos metu (1989-1991 m,), metropolitas prisijungė prie judėjimo už Lietuvos nepriklausomybę - „Sąjūdžio“. Jis netgi buvo vienintelis rusas šios organizacijos vadovybėje, nors ir atvyko į respubliką tik prieš pat prasidedant perestroikai. [...]

[Ortodoksų] Bažnyčia [Lietuvoje] niekada neturėjo problemų su valdžia ir nepatyrė schizmos. Gali būti, kad būtent metropolito Chrizostomo elgesys 1989-1991 m. lėmė, kad Lietuvoje neegzistuoja rusakalbių diskriminacija. [...]

Nors metropolitas ir pakankamai griežtai kritikuoja Maskvos patriarchatą ir „fundamentalistines“ Rusijos Ortodoksų Bažnyčios tendencijas, Šventasis Sinodas yra patenkintas dabartine Bažnyčios padėtimi Lietuvoje. Pats vyskupas interviu, kurį davė iškart po to, kai jam buvo suteiktas metropolito titulas [2000 m. - G. S.], sakė: „Švenčiausiasis [patriarchas Aleksijus II] išreiškė paramą Lietuvos Ortodoksų Bažnyčios linijai, kuri orientuota į kompromisą, o ne į konfrontaciją su valdžia... Ne paslaptis, kad 90-ųjų pradžioje ne visi vietiniai ortodoksai rėmė mano veiksmus, ne visiems buvo priimtinas mano stilius ir bendravimo ratas. Būta neprietelių, rašiusių apie mane skundus... Žinoma, galėjo rastis įvairios nuomonės apie mano veiklą, tačiau švenčiausiasis [patriarchas] situaciją pamatė savo paties akimis pastoracinio vizito Lietuvoje metu. Manau, kad tai, jog dabar man buvo suteiktas metropolito titulas liudija, kad jis [patriarchas] sutinka su mano pozicija“

Metropolito Chrizostomo interviu 1991 m. sausio 13 d.:

 

Sausio 13 d. metropolitas Chrizostomas oficialiai kreipėsi į ortodoksų tikėjimo rusų kareivius, kad jie nenaudotų fizinės jėgos. Prie šio kreipimosi prisijungė Kauno parapijos klebonas, kunigas vienuolis Hilarijonas Alfejevas (dabar - metropolitas, Rusijos Ortodoksų Bažnyčios atstovas išorės ryšiams) ir kun. Nikolajus Murašovas. 

Politika - ne vienintelė sritis, kurioje radikaliai reiškėsi metropolitas Chrizostomas. Jis buvo asketiško Bažnyčios pavidalo šalininkas, todėl beveik niekada netarnaudavo pagal vyskupišką ceremonialą ir dažnai dėvėdavo paprastais, kunigiškais rūbais:

Metropolitas Chrizostomas kunigo liturginiais rūbais, tačiau su vyskupo Panagia - ikona ant kaklo

Savo pamokslų metu jis negailėjo kritikos saviems dvasininkams ir tikintiesiems. Kartą susirinkusiems eilinę darbo dieną į vienuolyno cerkvę pasauliečiams jis pasakė: „Ko jūs čia susirinkote darbo dieną? Neturite ką veikti?“. Kunigus jis barė: „Gerai, kad pamaldos slavų kalba, nes jūs [kunigai] tarnaujate kaip besmegeniai automatai. Jei žmonės suprastų, ką skaitote ir suprastų, kaip tarnaujate, tai niekas išvis nebeeitų į bažnyčią“. Viešai yra demaskavęs kitus Bažnyčios vyskupus, kurie ne šiaip bendradarbiavo, bet tarnavo KGB ir tai slėpė nuo visuomenės.

Kaip jau minėjome, Chrizostomas buvo modernizacijos šalininkas. Jis sakė: „Pamaldų kalbos ir kalendoriaus klausimai, neturintys dogminės reikšmės, tapo suklupimo akmeniu, dėl kurio mes virtome baisesniais fariziejais, nei tie, kurie buvo Kristaus gyvenimo laikais“. Metropolito tarnystės metais (2005 m.) pradėtos nuolatinės ortodoksų pamaldos lietuvių kalba.

Dėl savo radikalios pozicijos Chrizostomas ne tik susilaukė daug kritikos, bet buvo surengtas ir pasikėsinimas. Nepriklausomybės pradžioje nežinomi asmenys apšaudė metropolito rezidenciją. Laimei, pats vyskupas nenukentėjo.

2010 m. dėl sveikatos būklės tapo emeritu, tebegyvena Lietuvoje.