„Kasdienė duona“ | Mk 16,15-20
15 Ir jis [Jėzus] tarė jiems: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai.16 Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas.17 Kurie įtikės, tuos lydės ženklai: mano vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis, 18 ims plikomis rankomis gyvates ir, jei išgertų mirštamų nuodų, jiems nepakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks“. 19 Baigęs jiems kalbėti, Viešpats Jėzus buvo paimtas į dangų ir atsisėdo Dievo dešinėje. 20 O jie iškeliavę visur skelbė žodį, Viešpačiui drauge veikiant ir jų žodžius patvirtinant ženklais, kurie juos lydėjo.
Jėzus atliko savo misiją žemėje. Jis – Dievo Sūnus, prisiėmė žmogišką prigimtį, gimė iš mergelės Marijos, augo šeimoje, išmoko amato, dirbo, turėjo draugų. Atėjus laikui išsirinko 12 apaštalų ir vaikščiojo po kraštą bei skelbė Evangeliją, ją patvirtindamas galingais žodžiais ir darbais: gydydavo ligonius, prikeldavo mirusius, padaugino duoną, ėjo vandeniu, nuramindavo audrą ir išvarinėjo demonus. Jis buvo tiesakalbis ir neieškojo žmonių garbės. Vieni jį mylėjo, kiti neapkentė. Jis niekada nenusidėjo, tačiau prisiėmė mūsų kaltes ir buvo išniekintas ir nužudytas gėdinga mirtimi ant kryžiaus. Trečią dieną Jis prisikėlė iš mirusiųjų ir dar keturiasdešimt dienų buvo žemėje, ir ne kartą pasirodė savo mokiniams, davė jiems nurodymus. Tada iškeliavo į ten, iš kur buvo atėjęs – į Dievo garbę, kur kartu su Tėvu ir Šventąja Dvasia buvo ir yra per amžius. Tačiau Jis nepaliko savo mokinių vienų. Jis pažadėjo atsiųsti Globėją ir vieną dieną sugrįžti savo garbėje. O iki tos dienos Globėjas – Šventoji Dvasia, primins viską, ko Jėzus mokė, tokį Jis davė paskutinį nurodymą: Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Nes visame, ką dėl mūsų išgelbėjimo atliko Jėzus, yra svarbi sąlyga:Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas.
Štai kodėl svarbu skelbti Evangeliją, kaip rašo apaštalas Paulius Timotiejui: „skelbk žodį, veik laiku ir nelaiku, bark, drausk, ragink su didžiu kantrumu ir kaip išmanydamas“ (2 Tim 4, 2), nes kitu atveju: kas netikės, bus pasmerktas. Galime klausti, o kur gi čia Dievo gailestingumas? Tačiau, Dievo gailestingumas yra tiems, kam jo reikia. Jei žmogus netiki Evangelija, jis nepriima ir Dievo gailestingumo, netikinčiam žmogui tai nereikalinga. Dažnai girdime sakant: „aš netikiu į Dievą, nes kunigai nusidėjėliai“, „aš tikiu kažkuo“, „aš katalikas, bet nepraktikuojantis“, o kartais ir taip: „man nereikia to jūsų dievo“ – ar tai nėra žmogaus pasirinkimas? Dievas gerbia žmogaus laisvę rinktis iki pat galo, o tikintieji save ramina dėl savo netikinčių artimųjų: „jis nežinojo apie Kristų“, „jis geras žmogus, Dievas jo pasigailės“. Ir iš tiesų Dievas jau jo pasigailėjo - Jis tapo dėl jo žmogumi ir numirė ant kryžiaus, Jis įsteigė Bažnyčią ir paliepė paskelbti apie tai visai kūrinijai. Ar tai nėra Dievo gailestingumas? Teliko viena smulkmenėlė – patikėti tuo. Ir pasirinkti gyvenimą arba mirtį. Ar kaltinimai „blogiems krikščionims“ yra tinkamas savo apsileidimo pateisinimas? Juk kiekvienas žmogus viduje turi amžinybės pojūtį, tą tylų kviečiantį Dievo balsą, tik ar jis pats to balso neužgožia savyje kitais dalykais, gyvenimo rūpesčiais, „rimtais“ darbais, baimėmis ar malonumais? Ar žmogus ieško atsakymų į klausimus: Kas aš esu? Kodėl aš esu čia? Iš kur visa atsirado? Ar yra tikimybė, kad yra Dievas? Kur aš keliauju, kokia mano gyvenimo prasmė? Ar viskas baigsis su mirtimi? Tokie ir panašūs klausimai yra pradžia išganymo ieškojimo, tačiau dažnai jie lieka nustelbti pasaulio triukšmo. Ir tada mes tikimės, kad užteks to, kad jis buvo geras žmogus ir dėl to jis garantuotai pateks į Dangų. Bet jis nenorėjo ten patekti visą gyvenimą, kodėl mes nesutinkame su jo pasirinkimu? „Jis nežinojo, kaip ten bus gera“. O kodėl mes jam to nepasakėme? Tačiau vargu ar rasime žmogų mūsų aplinkoje, kuris nebūtų girdėjęs apie Jėzų ir Dangaus Karalystę. Tačiau, deja, nepasirinko jos.
Dar vienas aspektas šioje problemoje tai: kas nustato koks yra geras žmogus? Kas gali pamatuoti gerumą ir jį apspręsti? Ar geras žmogus yra tas, kuris niekuomet nieko nepavogė, nieko neprimušė, nesumelavo, mylėjo savo šeimą? O ar jis niekuomet nepagalvojo, kad būtų gerai užvožti per galvą kaimynui, kuris užstatė automobilį? Gal jis mano, jog abortas yra laisvas moters pasirinkimas, o klerikalai per daug į tai kišasi? Gal jis mielai juokdavosi iš Dievą pašiepiančių karikatūrų ar TV laidų? Galima ir radikaliais pavyzdžiais pasinaudoti: nacistinėje Vokietijoje geras žmogus būdavo tas, kuris įduodavo besislapstančius žydus. O karo metu „geri žmonės“ sužvėrėdavo ir prievartaudavo moteris ir, žinoma, žudydavo. Geras yra sovietų karys ar Lietuvos partizanas? Manau, tai priklauso, kieno šeimos narys esi tu. Todėl, deja, „geras žmogus“ yra labai subjektyvu ir to neužtenka, kad patektum į Dangų. Viešpats aiškiai sako: Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas. O visa kita yra išvedžiojimai, išgelbėjimas priklauso nuo mūsų pasirinkimo ir nuo šio esminio pasirinkimo priklauso ir mūsų gyvenimo būdas. Jei myliu Dievą ir Jo ieškau, man nėra kliūtis nusidėjėliai Bažnyčioje, nes žinau, jog ir aš nusidėjėlis. Tačiau turiu priemones, kaip su tuo tvarkytis ir tobulėti, kaip tapti geresniu, nors krikščionio pareiga nėra tapti geresniu, jo pareiga kuo labiau panašėti į Kristų, o tai žymiai daugiau ir sunkiau.
Tas, kas ieško Dievo, Jį randa, nes ir Dievas ieško kiekvieno žmogaus. O kas nenori imtis šio darbo, visada suras pasiteisinimų. Todėl Viešpats gerbia tokį žmogaus pasirinkimą ir niekam savo gailestingumo per prievartą neperša. Galų gale, tai nėra pigi vartojimo prekė, tai šis tas ypatingo, tai pats Dievas visatos Kūrėjas ir Valdovas. Ar gali būti per didelės pastangos Jį surasti?
Todėl mums reikia viso, ką Viešpats paskelbė, ką Globėjas – Šventoji Dvasia primena ir kuo galime dalintis tik Bažnytinėje bendruomenėje. Todėl ir reikia skelbti laiku ir nelaiku, nes trokštame, kad ir kiti būtų išganyti ir patirtų tą Dievo meilę ir gailestingumą, kurią patyrėme mes, kuri perkeitė mūsų gyvenimą ir suteikė amžinojo džiaugsmo viltį.
Šiandien dėkosiu Jėzui už Jo atliktą žemėje darbą.
Šiandien prašysiu Dievo malonės būti Jo Karalystės dalininku.
Šiandien prašysiu išminties ir drąsos skelbti Evangeliją visai kūrinijai.
