„Kasdienė duona“ | Jn 14,7-14

[Jėzus sako: „] 7 Jeigu pažinote mane, tai pažinsite ir mano Tėvą. Jau dabar jį pažįstate ir esate matę“.
8 Pilypas jam sako: „Viešpatie, parodyk Tėvą, ir bus mums gana“. 9 Jėzus taria: „Jau tiek laiko su  jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti!
Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą! Tad kaip tu gali sakyti: 'Parodyk mums Tėvą'?
10 Nejau tu netiki, kad aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje?! Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu. Manyje esantis Tėvas daro savuosius darbus.
11 Tikėkite manimi, kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje. Tikėkite bent dėl pačių darbų!
12 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnius, nes aš keliauju pas Tėvą.
13 Ir ko tik prašysite dėl mano vardo, aš padarysiu, kad Tėvas būtų pašlovintas Sūnuje.
14 Ko tik prašysite manęs dėl mano vardo, aš padarysiu. 


Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą! Žmogui regėti Dievą neįmanoma, jei žmogus pamatytų Dievą, numirtų, nes tokios Galybės jis negali pakelti. Ir Dievas įvairiais būdais kalbindavo žmones praeityje. Jis buvo atėjęs aplankyti Abraomo ir jo žmonos Saros lyg trys vyrai arba angelai (turime nuostabią Ortodoksų Bažnyčios šventojo Andriejaus Rubliovo ikoną, kur pavaizduoti trys angelai, o žinome ją kaip Švenčiausios Trejybės ikoną). Mozei Dievas kalbėjo iš degančio krūmo. O dažniausiai bendrauti su žmonėmis Dievas siųsdavo angelą Viešpaties balsą arba angelą Gabrielių, kuris „įgarsindavo“ Dievo žinią. Niekada žmogus nežvelgė Dievui į akis. Apaštalas Paulius, šlovindamas Dievą, taip apie Jį rašo: „vienatinis Nemirtingasis, kuris gyvena neprieinamoje šviesoje, kurio joks žmogus neregėjo ir negali regėti“ (1 Tim 6,16).

Tačiau Jėzuje Dievas viską pakeitė. Jis pats įsikūnijo ir tapo žmogumi, kad betarpiškai galėtų bendrauti, prisiliesti ir parodyti savo meilę žmogui. Apaštalams sunku tai suprasti, sunku patikėti, visų pirma dėl to, kad jie užaugę Senojo Testamento kultūroje suvokia,  jog Dievo niekas negali regėti. Iš kitos pusės, jie nori pamatyti tą Dievo Galybę, tą Esantį neprieinamoje šviesoje, kuris yra pati šviesa. Ir Jėzus yra tas, kuriame žmogui leista pamatyti Tėvą: „Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!“. Jėzus apreiškia Tėvo ir Sūnaus nepertraukiamą bendrystę: „aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje“, o to įrodymas yra darbai, kuriuos per Jį daro Tėvas.

 Ir šiandien galime asmeniškai sutikti Jėzų. Atpažintį jį tuose žmonėse, kurie Jį sutiko. Tai dvasinis išgyvenimas, keičiantis žmogaus gyvenimą po to, kai jis įsileidžia Jėzų, o per Jį ir Tėvą, kuris siunčia Šventąją Dvasią ir  perkeičia žmogaus gyvenimą ir patį žmogų. Visais laikais ir šiandien krikščionys būdavo persekiojami, kankinami ir žudomi. O jų kankintojai, matydami tikėjimo tikrumą mirštančiuose, patys įtikėdavo. Nes net mirtį krikščionys sutinka kitaip ir niekas negali atimti to tikrumo.

Šiandien dėkosiu Dievui už tai, kad galiu Jį sutikti, matyti ir gyventi su juo per Jėzų Šventojoje Dvasioje.
Šiandien prašysiu Jėzaus ir toliau pasilikti manyje ir keisti mano gyvenimą.

Populiarūs įrašai