Pamaldų tvarka: Dieviškoji Liturgija su vyskupo chorostasija

Valandos – Trečioji ir Šeštoji – arba Rytmetinė atliekamos iki vyskupo atvykimo. Jeigu atsiranda pauzė, galima giedoti dvasines giesmes. Vyskupui artėjant, skambinama varpais.

Dvasininkams – dvasininkai iki vyskupo atvykimo apsivelka liturginiais drabužiais, atlieka Proskomidiją ir pasirengia pasitikimui. Pasitikdamas vyskupą priimantis kunigas paduoda jam kryžių, gražiai paruoštą ant padėklo. Tarnaujantieji ima palaiminimą prie sosto.

Vyskupo pasitikimas:

· „Išties verta“ – vyskupui įeinant į šventovę ir apsivelkant mantiją.
· „Ton Despotin...“ – laiminant kryžiumi.
· Šventovės troparas – kol kunigas eina prie altoriaus. Jeigu kunigas nespėja, troparas kartojamas.

Dieviškosios Liturgijos pradžia

Dvasininkams – per didžiąją ir sugubąją ektenijas minėjimas: „Už mūsų arkivyskupą ir visuotinį patriarchą Baltramiejų ir už mūsų vyskupą Panaretą.“

· Antifonos / tipikų psalmės, „Ateikite, pagarbinkime“ – kaip įprasta.

Sekmadieniais giedamos arba tipikinės psalmės 
(1-oji antifona – Ps 102, 2-oji antifona – Ps 145, 3-ioji – Mt 5),
arba
sekmadieninės antifonos (1-oji antifona – Ps 102 su priegiesmiais, 2-oji – Ps 145 su priegiesmiais, 3-ioji antifona – Ps 117, 24 + troparas, Ps 68, 34 + troparas).

Švenčių dienomis giedamos šventinės antifonos.

Šiokiadieniais giedamos kasdienės antifonos (Ps 91 su priegiesmiais, Ps 92 su priegiesmiais ir Ps 94 su troparu).

Dvasininkams – Evangeliją ir įėjimą prieš „Ateikite, pagarbinkime“ palaimina ir pabučiuoja vyskupas prie sosto.

· Trišventas – 5 kartus. 2 kartus gieda choras, 1 kartą – kunigai, 1 kartą – choras, 1 kartą – kunigai.
Garbė... ir dabar..., Šventas Nemirtingasai. Tada diakonas arba kunigas skelbia: „Dynamis“. 1 kartą gieda choras: „Šventas Dieve, Šventas Galingasai“ ir t. t.

Nustatytomis dienomis: „Prieš Tavo Kryžių...“, „Visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje...“

· Prokimenas skaitomas ir giedamas pakaitomis.

Prieš skaitant prokimeną skaitovas ima palaiminimą iš vyskupo prie sosto.

Skaitovas paskelbia: „Prokimenas, ... balsas“, tada choras gieda patį prokimeną. Po to skaitovas skaito eilutę, choras vėl kartoja prokimeną. Pabaigoje skaitovas paprastai ištaria pirmąją prokimeno dalį, o choras užbaigia antrąją.

· Aleliuja skaitoma ir giedama pakaitomis.

Skaitovas paskelbia: „Aleliuja, ... balsas“, choras tris kartus gieda „Aleliuja“. Tada skaitovas skaito eilutę, choras vėl gieda „Aleliuja“. Po antrosios eilutės choras dar kartą gieda „Aleliuja“.

Po Aleliuja skaitymo skaitovas ima palaiminimą iš vyskupo prie sosto.

· Po Evangelijos choras gieda „Garbė Tau, Viešpatie...“ ir „Is polla“; vyskupas laimina. Jeigu dvasininkai nespėja grįžti prie sosto, „Is polla“ kartojama.

Prieš Evangelijos skaitymą ir po jo diakonas ima palaiminimą iš vyskupo prie sosto.

· Skaitomos visos nustatytos ektenijos – ypatingoji, katechumenų ir dvi tikinčiųjų.

· Per Cherubinų giesmę patriarchas ar vyskupas neminimas.

Jeigu tarnaujama su diakonu arba yra daug kunigų be diakono:

Diakonas arba vienas iš kunigų: „Jus ir visus ortodoksus krikščionis teatmena Viešpats Dievas savo Karalystėje, visada, dabar ir visados, ir per amžių amžius.“
Choras: Amen.
Kunigas: „Jus ir visus ortodoksus krikščionis teatmena Viešpats Dievas savo Karalystėje, visada, dabar ir visados, ir per amžių amžius.“
Choras: Amen.
Diakonas: „Tavo vyskupystę teatmena Viešpats Dievas savo Karalystėje, visada, dabar ir visados, ir per amžių amžius.“
Choras: Amen.
Kunigas: „Tavo vyskupystę teatmena Viešpats Dievas savo Karalystėje, visada, dabar ir visados, ir per amžių amžius.“
Choras: Amen. Toliau tęsiama Cherubinų giesmė.

Jeigu tarnauja vienas kunigas:

Kunigas: „Jus ir visus ortodoksus krikščionis teatmena Viešpats Dievas savo Karalystėje, visada, dabar ir visados, ir per amžių amžius.“
Choras: Amen.
Kunigas: „Tavo vyskupystę teatmena Viešpats Dievas savo Karalystėje, visada, dabar ir visados, ir per amžių amžius.“
Choras: Amen. Toliau tęsiama Cherubinų giesmė.

Iškart po Cherubinų giesmės pabaigos choras gieda: „Is polla eti, Despota.“

Dvasininkams – prasidėjus Cherubinų giesmei, kunigas skaito slėpiningąją maldą, iškart po jos – tris kartus, pakeldamas rankas: „Mes, cherubinus slėpiningu būdu...“ Tada atliekamas smilkymas. Per cherubinų giesmę smilko kunigas, ne diakonas.

· Tikėjimo išpažinimą vyskupas skaito graikiškai, t.y. originalo kalba, tada jis giedamas parapijos kalba.

Dvasininkams – „Viešpaties malonė...“ sako kunigas. „Aukštyn širdis“ kunigas sako atsigręžęs į žmones, iškėlęs rankas. „Dėkokime Viešpačiui“ – atsigręžęs į šventąjį altorių, nepakeldamas rankų. Per „Pergalės giesmę...“ žvaigždę nuima diakonas.

Atnašas per „Tavąsias iš Tavųjų“ pakelia kunigas, ne diakonas. Pakėlus Taurę ir Diską, juos nuleidus, Šventosiomis Dovanomis ant šventojo altoriaus daromas kryžiaus ženklas.

Per „Išties verta“ patarnautojas atneša antidorą, kunigas palaimina. Patarnautojas nuneša antidorą į nustatytą vietą.

Minėjimo formulė: „Visų pirma atmink, Viešpatie, Jo Šventenybę Konstantinopolio–Naujosios Romos arkivyskupą ir visuotinį patriarchą Baltramiejų ir Jo Ekselenciją Temiso vyskupą Panaretą...“

· Antroji prašymų ektenija gali būti trumpinama, kaip nurodyta tarnyne.

Dvasininkams – aklamacija „Ir padaryk mus vertus...“ – nekeliant rankų.

· „Tėve mūsų“ vyskupas skaito graikiškai, tada giedama parapijos kalba.

· Po „Vienas Šventas“ ir koinoniko maldą „Tikiu, Viešpatie, ir išpažįstu...“ pagal jau susiklosčiusią Egzarchato tradiciją visi skaito kartu. Kunigas skaito atsigręžęs į šventąjį altorių, ne į žmones. Iš pradžių Šv. Komuniją priima tarnaujantieji dvasininkai, tada – vyskupas ir kiti netarnaujantieji dvasininkai. Šv. Komunijos metu choras gieda „Kristaus Kūną“ arba koinoniką. Kai diakonas paskelbia „Dievobaimingai...“, choras atsako „Palaimintas, kuris ateina...“ ir kt., tada toliau gieda „Kristaus Kūną“ arba koinoniką.

· „Išgelbėk, Dieve, savo tautą...“ sako vyskupas.

Toliau – kaip įprasta: „Išvydome tikrąją Šviesą...“ arba tai, kas nustatyta pagal kalendorių, ir t. t.

· „Viešpaties palaiminimas ant jūsų...“ sako vyskupas.

Pabaigoje, po „Garbė... ir dabar...“, giedama: „Ganytojau, palaimink.“

Kunigas taria atleidimą, o choras iškart, nelaukdamas atleidimo pabaigos, pradeda giedoti „Ton Despotin“. Vyskupas laimina.

Po atleidimo ir „Ton Despotin“ kunigas skelbia: „Šventojo mūsų ganytojo maldų užtarimu, Viešpatie Jėzau Kristau, mūsų Dieve, pasigailėk mūsų“ Choras atsako: „Amen.“

Vyskupas: „Šventųjų mūsų tėvų maldų užtarimu, Viešpatie Jėzau Kristau, mūsų Dieve, pasigailėk mūsų“. Choras atsako: „Amen.“

Antidorą dalija ir, jeigu reikia, Kryžių pabučiavimui paduoda vyskupas.