Konstantinopolio patriarcho laiškas kūrinijos dienos proga (2025)
.png)
Garbingieji broliai hierarchai ir
mylimi dvasiniai vaikai Viešpatyje,
Visų gėrybių Davėjo Dievo malone šiandien pradedame naujuosius bažnytinius metus, šlovindami Jo dangiškąjį vardą už tai, kad nenutrūkstamai ir dosniai padeda savo Šventajai, Didžiajai Bažnyčiai vykdyti vaisingas iniciatyvas kūrinijos apsaugos srityje. Visuotinis patriarchatas ne tik nuo pat pradžių pabrėžė aplinkosaugos problemų rimtumą, bet ir sutelkė dėmesį į pamatines vidines, dvasines ir moralines jų priežastis bei siūlė sprendimus, pagrįstus ortodoksų eucharistiška ir asketine laikysena.
Ortodoksiškas tikėjimas, dievogarba ir liudijimas pasauliui yra, galima sakyti, ekologiška krikščionybės forma. Taigi, Indikto šventės paskelbimas maldos už gamtos apsaugą diena buvo ne tik reakcija į šiuolaikinę ekologinę krizę, bet ir Bažnyčios gyvenimo kaip „taikomosios ekologijos“ natūrali tąsa. Nuo pat pradžių skelbėme pagarbos kūrinijai ir žmogaus asmeniui neatskiriamumą, atskleidėme bendrą aplinkosaugos ir socialinių problemų šaknį ir tarpusavio ryšį. Atsiribojimas nuo Dievo gimdo savininkišką ir išnaudotojišką požiūrį į kūriniją bei kitus žmonės (ir atitinkamą elgesį), o gyvenimas Kristuje ir pagal Kristų yra jautrumo aplinkai ir filantropinės veiklos šaltinis. Kaip sakė Viešpats: „Geras medis duoda gerus vaisius, o netikęs medis – blogus. Geras medis negali duoti blogų vaisių, o netikęs gerų“ (Mt 7, 17-18).
Pagarba dvasinėms vertybėms padeda geriau suprasti, kas yra gera ir ką privalome daryti. Abejingumas anapusybei ir iš jo kylantis „antropomonizmas“ įkalina žmogų vien žemiškame lygmenyje – jo laisvė susiaurinama iki pragmatiškų pasirinkimų ir sprendimų, kurie visada lydimi paviršutiniško požiūrio į tikrovę bei gėrio sutapatinimo su tuo, „kas naudinga“. Laiku ištartas raginimas „ekologiškai atgailauti“ – ne tik apgailestauti dėl jau padarytos žalos aplinkai, bet ir radikaliai keisti savo mąstyseną bei elgseną kūrinijos atžvilgiu – primena ir būtinybę atsisakyti klaidingos nuostatos, kuri laiko aplinką žalojančią „savireguliuojančią ekonomiką“ vieninteliu pažangos keliu. Toks požiūris tik dar labiau skatina naivų tikėjimą tariamu gamtos gebėjimu be galo atsinaujinti, nepaisant žmogaus užkrautos naštos, pavyzdžiui, vis spartėjančios klimato kaitos ir jos pražūtingų pasaulinių padarinių. Šiandien prie viso to prisideda ir karo šūksniai, bombų, raketų bei sprogimų griausmas, užgožiantis nekaltų žiauraus smurto aukų šauksmą ir kūrinijos dejones. Mūsų planetos gyvybės ateitis bus arba ekologiška ir taiki – arba jos visai nebus.
Visuotinis patriarchatas, kovodamas už taiką, teisingumą ir solidarumą, ir toliau lyderiaus gamtos apsaugoje, palaikys ekologines temas kaip pagrindines krikščionių ir kitų religijų dialoge ir propaguos krikščioniškų ekologinių principų ir tradicijų svarbą tarptautinėse institucijose, aplinkosaugos organizacijose, mokslo fonduose ir pilietinėje visuomenėje. Esame įsitikinę, kad bendradarbiavimas ekologijos srityje stiprina mūsų bendros atsakomybės už ateitį jausmą ir atveria naujas palankias perspektyvas.
Grįždami prie to, ką rašėme ankstesniame laiške, dar kartą raginame Motinos Bažnyčios metropolijas visame pasaulyje, parapijas ir vienuolynus rengti koordinuotus veiksmus ir konkrečias intervencijas, skirtas tikintiesiems sutelkti, daugiausia dėmesio skiriant jaunosios kartos ugdymui. Mūsų tikėjimo ekologinių aspektų taikymas gyvenime yra mūsų kaip ortodoksų tapatybės dalis.
Šia dvasia norime ir palinkėti visiems palaimintų ir vaisingų naujųjų bažnytinių metų bei sėkmės geruose, Dievui patinkančiuose darbuose. Raginame Šventosios Didžiosios Kristaus Bažnyčios vaikus visame pasaulyje gyventi tikrai ekologiškai ir broliškai, melstis už kūriniją ir taiką, siekti gamtos vientisumo ir tvarumo, puoselėti solidarumo kultūrą. Užtariant ir globojant Švenčiausiajai Dievo Gimdytojai, šaukiamės gyvybę teikiančio Visagalio Kūrėjo ir begalinės Jo meilės gailestingumo.
Palaimintų naujųjų bažnytinių metų, broliai ir vaikai Viešpatyje!
2025 m. rugsėjo 1 d.
