Atsimainymo šventės skaitiniai
Rugpjūčio 6 d. Ortodoksų Bažnyčia švenčia Viešpaties Atsimainymą. Ta proga Dieviškosios Liturgijos metu skaitomi šie skaitiniai:
Prokimenas, tonas 4.-Viešpatie, kokia daugybė tavų sutvėrimų!/ Juos išmintingai sukūrei
- Tu, mano siela, Viešpatį šlovink! Viešpatie Dieve, koks esi didis (Ps 103)
Skaitinys iš šventojo apaštalo Petro antrojo visuotinio laiško:
„Broliai, dar uoliau stenkitės sutvirtinti savąjį pašaukimą ir išrinkimą. Tai darydami, jūs niekad neapsigausite. Šitaip dar plačiau atsivers jums vartai į amžinąją mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus karalystę. Todėl aš nuolat jums priminsiu šituos dalykus, nors jūs ir žinote juos ir esate sutvirtinti turimoje tiesoje. Aš laikau savo priederme, kol gyvenu šitoje padangtėje, žadinti jus paraginimais. Žinau, kad veikiai ateis mano padangtės nugriovimo metas, kaip ir mūsų Viešpats Jėzus Kristus yra man apreiškęs. Bet aš pasistengsiu, kad ir man iškeliavus jūs kiekvienu metu galėtumėte tai prisiminti. Mat mes skelbėme jums mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus galybę ir atėjimą ne mėgdžiodami gudriai išgalvotas pasakas, bet kaip savo akimis matę jo didybę liudytojai. Jis gavo iš Dievo Tėvo garbę ir šlovę, kai iš šlovingosios didybės nuskambėjo jam balsas: Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Tą balsą mes girdėjome aidint iš dangaus, kai buvome su juo ant šventojo kalno. Mes turime tvirčiausią pranašų žodį. Jūs gerai darote, laikydamiesi jo tarsi žiburio, šviečiančio tamsioje vietoje, kol išauš diena ir jūsų širdyse užtekės aušrinė.“ (2 Pt 1,10-19)
Aleliuja, tonas 8.
- Dangus yra tavo — ir žemė.
- Laiminga tauta, kuri tave garbinti moka džiaugsmingai. (Ps 88)
Skaitinys iš šventosios Evangelijos pagal Matą:
[Anuo metu] Po šešių dienų Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa. Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su juo. Tuomet Petras ir sako Jėzui: „Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, aš padarysiu čia tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui“. Dar jam tebekalbant, štai skaistus debesis apsiautė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo!“ Tai išgirdę, mokiniai parpuolė kniūbsti, labai išsigandę. Bet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: „Kelkitės, nebijokite!“ Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų. Besileidžiant nuo kalno, Jėzus jiems įsakė: „Niekam nepasakokite apie regėjimą, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių. (Mt 17,1-9)
***
Troparas Viešpaties Atsimainymui, 7 tonas
Atsimainei ant kalno Kristau Dieve,/ parodydamas Savo šlovę mokiniams./ Kiek pajėgė jie Šviesą priėmė/ o dabar ir mes meldžiame Dievo Gimdytojos užtariami:/ „Teapšviečia Tavo Amžinoji Šviesa ir mus, nusidėjėlius.“/ Šviesos Davėjau, garbė Tau.
Kondakas, 7 tonas
Ant kalno atsimainei/ ir, kiek pajėgė priimti, tiek mokiniai Tavo šlovę regėjo./ Kad vėliau matydami Tave nukryžiuojamą, / suvoktų, kad ši kančia – Tavo laisva valia, / ir pasauliui paskelbtų,/ kad Tėvo atšvaitas tikrai esi.
***
Pamokslai, pasakyti šia proga:
