Pasaulio ortodoksų naujienų apžvalga (liepos 7-14 d.)

Metropolitas Epifanijus Rusijos sunaikintoje vaikų ligoninėje

Šveicarija

Europos Bažnyčių konferencija pasmerkė Rusijos Federacijos raketos smūgį į vaikų ligoninę „Okhmatdyt“. Oficialiame organizacijos pareiškime teigiama:

„Šis šiurpus veiksmas, nukreiptas prieš pažeidžiamiausius visuomenės narius, yra karo nusikaltimas ir šiurkštus tarptautinės teisės bei humanitarinių principų pažeidimas. Šis išpuolis yra ryškus šio karo siaubo ir ukrainiečių patiriamų kančių priminimas“, – rašoma dokumente.

Europos Bažnyčių konferencija ragina politikus ir Bažnyčių vadovus reikalauti, kad Rusijos Federacija atsakytų už savo veiksmus.

„Atsakomybė tenka ne tik politiniams lyderiams, bet ir religinėms bendruomenėms, kurios turi garsiai pasisakyti prieš neteisybę ir stengtis gydyti bei remti aukas“, – teigia pareiškimo autoriai.

Rusija

Su Rusijos Ortodoksų Bažnyčia bendradarbiaujančio televizijos kanalo „Tsargrad TV“ politikos apžvalgininkas Andrejus Perla, prisistatantis krikščioniu ortodoksu, televizijos kanalo eteryje teisino Kyjivo vaikų ligoninės „Okhmatdyt“ bombordavimą. 

Pasak jo, „tie, kurie šiandien gailisi priešo vaikų, negaili savųjų“.

Perla pareiškė, kad „negailestingas karo dėsnis yra labai paprastas: priešai negali būti laikomi žmonėmis. Turime sau pasakyti tiesiai – paprastai ir baisiai: kitoje pusėje nėra žmonių. Nei vieno žmogaus. Mūsų raketos nežudo žmonių. Nei vieno žmogaus. Ten nėra žmonių“, – pareiškė Perla.

Nė vienas oficialus Rusijos Ortodoksų Bažnyčios atstovas nepasmerkė jo pareiškimo.

Graikija

2024 m. liepos 11 d., ketvirtadienį, 22 studentai katalikai iš įvairių Vatikano mokymo įstaigų lankėsi Graikijos Bažnyčios Šventajame Sinode. Šis kasmetinis vizitas yra ilgalaikės Ortodoksų ir Romos katalikų Bažnyčių kultūrinio bendradarbiavimo programos dalis.

Studentai, kurie mėnesį gyvena Apaštališkojo diakonijos dvasinėje internatinėje mokykloje, kasdien mokosi graikų kalbos ir dalyvauja įvairiuose Atėnų arkivyskupijos renginiuose. Programos tikslas – skatinti geresnį abiejų tradicijų supratimą ir bendradarbiavimą.

Ukraina

Senovinę tūkstantmetę Ortodoksų Bažnyčios šventovę – Kyjivo šventąją Sofiją – vainikavo naujai restauruotas kryžius, kuris buvo įrengtas ant aukščiausio katedros kupolo. Praėjusių metų pabaigoje šis 150 kg sveriantis kryžius dėl natūralių deformacijų buvo nuimtas restauruoti. Šiandien Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios primas metropolitas Epifanijus jį iš naujo pašventino ir jis užkeltas ant kupolo. Kryžius buvo restauruotas naudojant unikalią senovinę technologiją.

Ukrainos Bažnyčios primas išreiškė padėką mecenatams ir geradariams, prisidėjusiems prie kilnaus šios istorinės šventovės atkūrimo.

Bulgarija

Liepos 11 d., Bulgarijos patriarchas Danielius ir Šventojo sinodo nariai susitiko su Bulgarijos Respublikos prezidentu Rumenu Radevu ir viceprezidente Iliana Iotova.

Susitikimo metu jie aptarė galimą tikybos dalyko įtraukimą į privalomąją Bulgarijos mokyklų programą, atkreipdami dėmesį į sėkmingus kitų šalių pavyzdžius. 

Prezidentas R. Radevas ir viceprezidentė I. Iotova pabrėžė valstybės institucijų ir Bulgarijos Ortodoksų Bažnyčios bendradarbiavimo svarbą. Ypatinga bendradarbiavimo sritis – ryšių su už Bulgarijos ribų gyvenančiais tautiečiais palaikymas. Tai apima užsienyje gyvenančių bulgarų bendruomenių vaikų ugdymą ir jų gimtosios kalbos išsaugojimą.

Baigiantis susitikimui patriarchas Danielius įteikė prezidentui Rumenui Radevui sidabrinių medalių kolekciją „Bulgarijos vienuolynai“. Savo ruožtu Prezidentas Radevas Bulgarijos patriarchui Danieliui įteikė ikoną „Gerasis ganytojas“.

Rumunija

Ketvirtadienį, liepos 11 d., Bukarešte vyko Rumunijos Ortodoksų Bažnyčios Šventojo Sinodo posėdis.

Patriarchas Danielius įžanginėje kalboje pabrėžė naujų kanonizacijų svarbą, ypač atkreipdamas dėmesį į iškilius krikščionis, gyvenusius XX a. komunistų organizuotų persekiojimų laikais. Jis pabrėžė kruopštaus pasirengimo kanonizacijai, įskaitant gyvenamų sinaksės, troparo, kondako ir ikonų kūrimo poreikį.

„Labai svarbu ypatingai pagerbti šiuos išpažinėjus ir kankinius, kurie patyrė komunistinį persekiojimą sunkiais XX a. laikais“, – sakė patriarchas Danielius. Jis pabrėžė, kad ikona – tai ne tik portretas su aureole, bet ir dvasinė šventojo, dabar gyvenančio Švenčiausiosios Trejybės karalystės šviesoje, vizija.

Patriarchas Danielius taip pat patikslino, kad terminas „kanonizacija“ yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia ne tik šventumo pripažinimą, bet ir asmens pateikimą kaip pavyzdžio ir normos tikintiesiems.

Sinodo darbas tęsėsi dvi dienas. Sinodo posėdžiuose dalyvavo įvairių specializuotų komisijų atstovai, buvo svarstomos įvairios bažnytinės veiklos sritys.

Pagrindiniai Šventojo sinodo sprendimai buvo šie:

a) Sprendimo dėl 16 rumunų šventųjų kanonizavimo patvirtinimas. Baigus šių šventųjų garbei skirtų liturginių tekstų rengimo darbus, oficiali kanonizacijos ceremonija bus surengta viename iš būsimų Šventojo Sinodo posėdžių.

b) Rumunijos Ortodoksų Bažnyčios Sinodo tomų teksto projekto patvirtinimas.

c) Akatisto teisiajam Lozoriui teksto projekto patvirtinimas ir jo įtraukimas į Rumunijos Ortodoksų Bažnyčios liturgines knygas;

d) Didžiosios Britanijos rumunų ortodoksų vyskupijos pakėlimas į arkivyskupijos rangą.

Bulgarija

Liepos 9 d. įvyko pirmasis Bulgarijos Ortodoksų Bažnyčios Sinodo posėdis, kuriam pirmininkavo naujai išrinktas Bulgarijos patriarchas Danielius. Sinodo darbo metu buvo priimtas sprendimas pakeisti Šventosios Sofijos metropolijos vadovybę. Remiantis priimtais sprendimais, Belogradčyšos vyskupas Polikarpas buvo atleistas iš Sofijos metropolito pirmojo vikaro pareigų. Pirmuoju Sofijos metropolito vikaru tapo Branicos vyskupas Pachomijus, buvęs Sofijos dvasinės seminarijos „Šventasis Jonas iš Rilos“ rektorius. Sofijos metropolijos protonotaru buvo paskirtas kun. vien. Jonas (Peševas). Sofijos dvasinės seminarijos rektoriumi patvirtintas archimandritas Meletijus (Spasovas), iki tol ėjęs tik seminarijos vicerektoriaus pareigas. Personalo sprendimus pasiūlė naujai išrinktas patriarchas.

Konstantinopolis

Į Konstantinopolį atvyko Kipro Ortodoksų Bažnyčios piligrimų grupė, vadovaujama jos Kipro primo arkivyskupo Jurgio. Praėjusį sekmadienį Jo Šventenybė visuotinis patriarchas Baltramiejus kartu su Naujosios Justinianos ir viso Kipro arkivyskupu Jurgiu III šventė liturgiją „Gyvojo šaltinio“ vienuolyne Valuklijoje. Po Liturgijos Bažnyčių primas ir meldėsi prie Jo Šventenybės patriarcho Atenagoro kapo 52-ųjų mirties metinių proga.

Kongas

Liepos 7 d., Kongo ir Gabono vyskupijai paskirtas naujas vadovas metropolitas Teodoras. Po Dieviškosios Liturgijos naujai išrinktas metropolitas su kryžiaus procesija įžengė į Pointe-Noire šventojo Demetrijaus katedrą. Įžengimo į katedrą ceremoniją lydėjo iškilmingas penkių daugiabalsių metropolijos chorų giedojimas. Katedroje buvo paskelbtas patriarcho dekretas apie naujo vyskupo paskyrimą.

Dvasininkijos ir kaimenės vardu naująjį metropolitą pasveikino seniausias kunigas, katedros vikaras, protopresbiteris Maksimas Umba. Po to Jo Eminencija perskaitė intronizacijos kalbą, kurioje išdėstė pagrindinius etapus nuo metropolijos įkūrimo iki šių dienų, paminėjo savo pirmtakų – vyskupų ir misionierių, dirbusių evangelizacijos ir Stačiatikių Bažnyčios plėtros srityje, vardus. Giesmės ir iškilmingos kalbos buvo prancūzų kalba.

JAV

Praėjusią savaitę Šv. Vladimiro teologinėje seminarijoje, pasikeitus rektoriui, posėdžiavo pereinamojo laikotarpio komitetas. Naujoji vadovų komanda imasi veiksmų, kad užtikrintų sklandų perėjimą ir atnaujintą dėmesį teologiniam švietimui. Nuo liepos 1 d. dr. Ionuț-Alexandru Tudorie ėmėsi laikinojo prezidento ir seminarijos rektoriaus pareigų, kol bus išrinktas naujasis rektorius. Naujajai seminarijos vadovybei pavesta parengti seminarijos pertvarkos strategiją ir stiprinti darbo santykius pagal skaidrų valdymo modelį. Laikinasis rektorius ir seminarijos profesorių bei dėstytojų komisija jau pradėjo šį procesą.

Rusija

Liepos 10 d. Maskvos vyskupijos bažnytinis teismas iš dvasininkų luomo išmetė kun. Andrejų Kudriną, Bibirevo (Maskva) Dievo Motinos ikonos „Gyvojo šaltinio“ bažnyčios dvasininką.

Priežastis – per pastaruosius dvejus metus kun. Andrejus per liturgiją skaitė maldą už Rusijos ir Ukrainos tautų susitaikymą – vietoj oficialiai Maskvos patriarchato nustatytos maldos „už Šventosios Rusijos pergalę“, kuri transliuoja agresyvią karo ideologiją.

Balandžio mėnesį patriarcho Kirilo dekretu tėvui Andrejui buvo uždrausta tarnauti, nenurodant priežasčių, kas yra privaloma pagal kanonų teisę.

Dabartiniame teismo sprendime remiamasi 25-uoju Apaštalų kanonu, kuri jau tapo standartiniu tokiais atvejais. Šiame kanone kalbama apie priesaikos sulaužymą, o toks sulaužymas, pagal klaidingą Maskvos patriarchato bažnytinio teismo išaiškinimą, yra „aukščiausios Bažnyčios vadovybės nurodymų nevykdymas“.

Suomija

Kultūros centro „Sofija“ fondo valdyba nusprendė skirti 11 000 eurų iš Rytų Suomijos universiteto Riitti Brumano fondo ortodoksų bažnytinio giedojimo plėtrai. Projekto tikslas – supažindinti su ortodoksų oktoichu įgūdžius ir pagrindiniu repertuaru suomių kalba, taip pat parengti naują mokomąją garso medžiagą, kuri bus viešai prieinama internete. Projektas bus ypač naudingas būsimiems giedotojams ir padės savarankiškai mokytis bažnytiniams chorams nepakankamai aprūpintose provincijos parapijose.

Praėjusią savaitę taip pat baigėsi terminas, iki kurio pasauliečiai, dvasininkai, parapijos ir bažnytinės organizacijos galėjo teikti iniciatyvas Suomijos Bažnyčios susirinkimui. Tai klausimai, susiję su ortodoksų bažnytinio gyvenimo Suomijoje organizavimu. Pagal nustatytą tvarką kiekvienas registruotas Suomijos Ortodoksų Bažnyčios parapijietis per savo išrinktus delegatus gali kreiptis į Bažnyčios susirinkimą. Bažnyčios susirinkimas yra aukščiausias Suomijos Ortodoksų Bažnyčios leidžiamosios valdžios organas. Pagal nuostatus Bažnyčios susirinkimui svarstyti teikiami klausimai ir iniciatyvos turi būti objektyviai pagrįsti ir tinkamai pateikti. Rengiant klausimus ir iniciatyvas glaudžiai bendradarbiauja parapijiečiai, dvasininkai ir jų išrinkti Susirinkimo delegatai.

Tarp svarbiausių ir įdomiausių iniciatyvų, pateiktų 2024 m. Susirinkimui, yra šios:

1. Iniciatyva įvesti nuotolinio Susirinkimo sušaukimo taisykles ir Bažnyčios veiklą reglamentuojančias instrukcijas krizinėms situacijoms.

2. Iniciatyva skirti 27 000 eurų lėšų liturginių ir šventraščių tekstų vertimui į Koltta Sami kalbą, jų peržiūrai ir leidybai 2025-2027 m.

3. Iniciatyva įsteigti darbo grupę, kuri stebėtų tarptautinę bažnytinę politiką ir padėtų arkivyskupui užmegzti ir palaikyti tarpbažnytinius santykius.

4. Iniciatyva sukurti teisingą bažnytinių apdovanojimų sistemą.

5. Iniciatyva atlikti studiją apie Bažnyčios darbo su vaikais ir jaunimu perspektyvas, būtinus sprendimus ir išteklius kitai dešimties metų kadencijai.

6. Iniciatyva įsteigti darbo grupę, kuri ištirtų, kas padaryta kitose vietinėse Ortodoksų Bažnyčiose dėl diakonijos institucijos, ir parengtų tinkamus sprendimus Suomijos Ortodoksų Bažnyčiai bei moterų vaidmeniui pamaldose.

Po to iniciatyvos pereis Suomijos Bažnyčios administracinio rengimo etapą. 2024 m. Bažnyčios susirinkimo darbotvarkę spalio 21 d. vyksiančiame valdybos posėdyje patvirtins Suomijos Bažnyčios valdyba.

Pats Bažnyčios susirinkimas vyks šių metų lapkričio 25-28 d. Vienas iš svarbiausių 2024 m. Vietinės tarybos uždavinių – išrinkti naują Suomijos Ortodoksų Bažnyčios vadovą. Dabartinis vadovas dėl garbaus amžiaus nusprendė išeiti į pensiją.

Naujienas parengė kun. Georgijus Rojus