Išpažinties paslaptis

Kažkada buvau paklaustas, ar Ortodoksų Bažnyčioje yra kanonas, saugantis išpažinties paslaptį. Dabar radau vieną tokių kanonų:

„Dvasios tėvas, kažkam išdavęs jam išpažintą nuodėmę, tebūna nubaustas. Tris metus tebūna laisvas [nuo vienuolyno tarnysčių], tik kartą per mėnesį priima Komuniją, kasdien daro po 100 prostracijų. Civilinis įstatymas nurodo tokiam išpjauti liežuvį.
Jei savo dvasios sūnaus nuodėmę išduotų vyskupas arba kunigas, jo liudijimas neturi galioti [teisme] (pgl. 133 Kartaginos susirinkimo kanoną). Jo šventenybė patriarchas Lukas už tokį nusižengimą suspendavo Gortrofijos vienuolyno abatą, Heraklėjos arkivyskupą, nes šis liudijo prieš savo dvasinį vaiką.“ (120 kanonas. Nomokanonas iš „Didžiojo apeigyno“)

Kitaip tariant, net ir ne dvasininkas, dvasios tėvas, iš kurio tikimasi konfidencialumo, buvo baudžiamas už nuodėmės išdavimą. Dvasininkas ne tik rizikavo prarasti liežuvį, bet visam gyvenimui buvo suspenduojamas. Mūsų laikais liežuvių jau niekas nebepjauna, bet suspensų praktika išliko.

Rusios Ortodoksų Bažnyčios Socialinio mokymo pagrinduose rašoma:

„Net ir norėdamas padėti teisėsaugos organams, dvasininkas negali pažeisti išpažinties paslapties“ (IX.2)

Beje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas turi tokį straipsnį:

„80 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai.
...
4) dvasininkai – dėl to, kas jiems buvo patikėta per išpažintį“

Ta pati norma yra LR Civilinio proceso kodekso 189 str. 3 punkte