Jėzuitai ir Rusija

Šiandien išgirdus jėzuitų vardą rusams kyla pačios blogiausios asociacijos. Jėzuitai - tai sąmokslininkai, piktavaliai apgavikai, klastūnai, bandantys visą pasaulį pajungti popiežiui. Tačiau toks neigiamas požiūris į jėzuitus Rusijoje gyvavo ne visada. Ir įtaką Rusijoje jie įgijo tik imperatorienės Jekaterinos II dėka. 

JĖZUITŲ ORDINAS

Popiežius teikia bulę „Kariaujančios Bažnyčios valdymas“
(Regimini militantis Ecclesiae) Ignacui Lojolai

Jėzaus draugija („jėzuitų ordinas“) - tai katalikų šventojo Ignaco Lojolos ir kelių jo bendraminčių 1540 m. įkurtas naujoviškas vienuolių ordinas, kurio tikslas buvo kovingai skleisti pasaulyje katalikų tikėjimą (Ignacas buvo buvęs kariškis, todėl tarsi iš tikrojo kovotojo tapo dvasiniu kariu). Jėzuitų ordinas turi sukarintą struktūrą, jam vadovauja generolas („generalinis vyresnysis“). Be trijų tradicinių vienuolio įžadų, jėzuitai duoda ketvirtąjį įžadą, kuriame pažada asmeninę ištikimybę Romos popiežiui, keliauti skleisti katalikų tikėjimo ten, kur jis siųs. Dėl šio ryžto jėzuitai tapo viena pagrindine krikščionybės plitimo pasaulyje jėgų.

Lubų freska, kurioje Ignacas Lojola vaizduojamas
priimanti Kristaus šviesą ir dalijantis ją penkiems
pasaulio kontinentams

Po Tridento susirinkimo (1545–1563 m.) jėzuitų ordinas tapo viena iš pagrindinių kontrreformacijos (kovos su protestantų reformacija) jėgų. Jie aktyviai steigė kolegijas, švietė visuomenę, kad būtų įveiktos protestantizmo idėjos. Kadangi jos darė didelę įtaką Abiejų Tautų Respublikai, jėzuitai itin aktyviai veikti pradėjo ir Lietuvoje, kur įsteigė kolegiją, vėliau tapusią universitetu.

Vilniaus universitetas, kurį jėzuitų ordinas įsteigė
 kovai su reformacijos idėjomis

Ilgainiui jėzuitai tapo stambia, tarptautine, tarpvalstybine organizacija. Europos monarchai buvo nepatenkinti, kad jėzuitų ordinas galėjo daryti didelę įtaką politikai, be to, kilo jėzuitų ir Europos monarchų konfliktai Naujajame Pasaulyje, kur jėzuitai vietinius žmones būrė į gyvenvietes ir kūrė savas krikščioniškais idealais ir bendruomeniniu gyvenimu remtas valstybes. Europos monarchų kova su ordinu baigėsi tuo, kad 1773 m. popiežius išleido brevę Dominus ac Redemptor Noster, kurioje uždraudė tolesnę ordino veiklą.

JĖZUITAI RUSIJOS IMPERIJOJE

Trijų ATR padalijimų - 1772, 1793, 1795 - žemėlapis

Po ATR padalijimų pirmą kartą Rusijos istorijoje imperijos sudėtyje pradėjo gyventi daugybė katalikų (tiek Romos, tiek graikų apeigų). Susiklosčius naujai padėčiai, reikėjo naujai organizuoti santykius su Katalikų Bažnyčia ir katalikiška populiacija.

Istoriko ir kunigo Georgijus Orechanovo nuomone, imperatorienė Jekaterina II siekė sukurti sau lojalią Rusijos Katalikų Bažnyčią, kuri popiežiui paklustų tik doktrinos ir moralės klausimuose. Be popiežiaus žinios buvo įkurta pirmoji vyskupija Rusijos imperijoje (katedra - Mogiliove), netgi popiežiaus sprendimus buvo uždrausta skelbti kunigams iki juos patvirtins pati Jekaterina II.

Panašu, kad šio plano dalis galėjo būti naujas Jekaterinos II požiūris į jėzuitų ordiną. Jėzuitų ordinui, uždraustam Katalikų Bažnyčioje, Rusijos imperijoje buvo suteiktas oficialus teisinis statusas. Pirmoji ordino generalinė kongregacija po uždarymo taip pat vyko Rusijos imperijoje, Polocke. Rusijoje atidarytas ir jėzuitų naujokynas.

1773-1820 m. jėzuitai de facto nelegalūs visame pasaulyje, tačiau legaliai vykdė veiklą Rusijoje. Situacija tapo priešinga po 1820 m. jėzuitų išvarymo, kai jėzuitai jau vėl buvo legalūs visur, tačiau uždrausti Rusijoje. 

Georgijus Orechanovas nurodo tris priežastis, kodėl Jekaterina II protegavo jėzuitų ordiną:

1. Jėzuitai prisiekė ištikimybe imperatorienei. Autoritetingas ordinas galėjo padėt katalikus pajungti Rusijos imperatorienės valdžiai;
2. Imperatorienės aplinkoje buvo jėzuitų proteguotojai;
3. Jėzuitai buvo to meto mokslo ir technologijų skleidėjai. Jų dispozicijoje buvo net ir inžinerinių mokslų žinios.

Tokiu būdu susiformavo paradoksali situacija, kai pusę amžiaus ordinas, šiandien rusų įsivaizduojamas kaip baisus Rusijos priešas, pačios Rusijos buvo proteguojamas. Jėzuitai padarė didelę įtaką rusų kultūrai, mokslui, filosofijai ir teologijai.

***
Susiję straipsniai:

Ignacas Lojola ir stačiatikybė