Patriarcho šv. Kalėdų laiškas (2022)

+ BALTRAMIEJUS

Dievo malone Konstantinopolio-Naujosios Romos arkivyskupas

ir visuotinis patriarchas,

visai Bažnyčiai:

Malonė, gailestingumas ir ramybė nuo Betliejuje gimusio Išganytojo Kristaus!

Garbingieji broliai vyskupai,

Mylimi vaikai Viešpatyje,

Šiandien mūsų šventoji Bažnyčia švenčia amžinojo Sūnaus ir Dievo Žodžio gimimą kūne, šį „stulbinantį ir protą pranokstantį“ slėpinį, „tą paslaptį, kuri buvo paslėpta amžiams ir kartoms“ (Kol 1, 26). Kristuje galutinai apreiškiama tiesa apie Dievą ir žmogų. Tai teologiškai aiškina šv. Kirilas Aleksandrietis: „Pagal prigimtį mes esame žmonės, tačiau, nors tai priešinga dieviškajai prigimčiai, Jis iš meilės nusižemino ir tapo žmogumi. Mes, kaip Jo kūriniai, iš prigimties esame Dievo tarnai, tačiau, ir vėl, nors tai priešinga dieviškajai prigimčiai, Jis pats tapo tarnu; tapo žmogumi. Visa tai galioja ir atvirkštine tvarka: Jis yra Dievas savo esybe, o mes per malonę galime pakilti iki to, kas priešinga žmogiškajai prigimčiai. Juk mes pagal prigimtį esame žmonės, o Jis pagal prigimtį – Sūnus. O kadangi esame pašaukti į bendrystę su Juo, galime tapti Dievo sūnumis iš malonės“ [1].

„Jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32). Mūsų Viešpats Jėzus Kristus yra „kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jn 14, 6), Jis yra žmogaus išvaduotojas „iš piktojo vergijos“. Nėra gyvenimo ir laisvės be Tiesos arba už Tiesos ribų. Suteikti savo gyvenimui bet kokią savo paties išgalvotą prasmę yra ne laisvė, o šiuolaikinė gimtosios nuodėmės versija, mūsų užsidarymas savipakankamoje, savanaudiškoje nepriklausomybėje, neieškant tiesos kaip santykio su Dievu ir kitais žmonėmis. Šventosios Kalėdos yra savęs pažinimo laikas, kai galime suprasti skirtumą tarp „Dievas tapo žmogumi“ ir „žmogus dedasi dievu“. Tai sąmoningumo metas suvokti krikščioniškąjį mokymą, pagal kurį nesakome, kad „žmogus tapo dievu, bet Dievas tapo žmogumi“ [2].

Geroji naujiena apie Kristaus gimimą šiandien skamba šalia karo triukšmo ir ginklų žvangesio Ukrainoje, kur žmonės patiria siaubingus agresyvios ir neteisingos invazijos padarinius. Mums, krikščionims, kiekvienas karas yra brolžudiškas; visi jie yra pilietiniai karai ir jie, kaip skelbė Šventasis ir Didysis Ortodoksų Bažnyčios Susirinkimas, yra „blogio ir nuodėmės pasaulyje padarinys“ [3]. Ukrainos atveju dar aktualiau skamba šv. Grigaliaus Palamos žodžiai apie jo amžininkų kruvinus konfliktus tarp ortodoksų tikinčiųjų Salonikuose: „Juk jų bendra globojanti motina yra šventoji Bažnyčia ir tikėjimas, kuriuose vadovas ir ištobulintojas yra Kristus, tikrasis Sūnus, kuris yra ne tik mūsų Dievas, bet, savo noru, ir mūsų brolis bei Tėvas“ [4].

Kristaus asmenyje buvo įvykdytas visos žmonijos atnaujinimas, atkurta žmonijos vienybė ir žmogiškojo asmens šventumas, atsivėrė kelias „panašėti į Dievą“ ir apreikšta ramybė, „pranokstanti visokią išmintį“ (Fil 4, 6). Kristus yra „mūsų sutaikinimas“ (Ef 2, 14), ir būtent Kristui yra pašvęsta istorinė ir simbolinė šventovė Konstantinopolyje, kuri vadinasi „Šventosios Ramybės bažnyčia“.

Mūsų Išganytojas laimina „taikdarius“, nes „jie bus vadinami Dievo vaikais“ (Mt 5, 9); Jis skatina laikytis teisingumo ir meilės net mūsų priešų atžvilgiu. Ortodoksų Bažnyčia Dieviškojoje Liturgijoje meldžia „ramybės iš aukštybių“ ir „taikos visame pasaulyje“. Per šv. Bazilijaus Didžiojo Liturgiją meldžiamės ir šloviname visų gėrybių Davėją šiais žodžiais: „Viešpatie, mūsų Dieve, suteik mums savo ramybę ir savo meilę, nes Tu mums viską davei“. Viską gaudami iš Dievo, esame įpareigoti labiau nei bet kas kitas siekti taikos pagal Šv. Rašto žodžius: „Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta“ (Lk 12, 48). Šia prasme už tai, kad kai kurie krikščionys elgiasi prieštaraudami šiam principui, atsakomybę neša ne pati krikščionybė, o patys dieviškuosius įsakymus laužantys žmonės.

Visgi, niekada žmonijos istorijoje taika tarp tautų nebuvo duotybė. Priešingai, visur ir visada taika gimdavo iš ryžtingos iniciatyvos, drąsos ir pasiaukojimo, pasipriešinant smurtui ir atmetant karą kaip būdą spręsti nesutarimus, nepaliaujamai kovojant už teisingumą ir žmogaus orumą. Toks indėlis į taiką ir santarvę yra pagrindinis religijos patikimumo kriterijus. Religinėse tradicijose neabejotinai esama paskatų ne tik siekti vidinės taikos, bet ir skatinti bei įtvirtinti visuomeninę taiką, nugalint agresiją žmonių ir tautų santykiuose. Tai ypač reikšminga mūsų laikais, kai laikomasi nuostatos, kad taiką užtikrins ekonominis vystymasis, gyvenimo lygio kilimas, mokslo ir technologijų pažanga per skaitmeninę komunikaciją ir internetą. Esame įsitikinę, kad taika tarp žmonių ir civilizacijų neįmanoma be taikos tarp religijų, be dialogo ir bendradarbiavimo. Tikėjimas į Dievą stiprina mūsų pastangas siekiant taikos ir teisingumo pasaulyje net tada, kai šios pastangos susiduria su žmogiškai neįveikiamomis kliūtimis. Bet kuriuo atveju religijų atstovams nepriimtina skelbti fanatizmą ir kurstyti neapykantos ugnį.

Garbingieji broliai ir mylimi vaikai,

„Kristus gimė; šlovinkite Jį! Kristus nusileidžia iš dangaus; ateikite ir pasitikite Jį! Kristus yra žemėje; pakilkite ir sveikinkite Jį!“ – Laikydamiesi šio raginimo, kažkada pasakyto mūsų šventojo pirmtako Konstantinopolio Bažnyčios soste, švęskime pasaulio Išganytojo gimimą su dvasiniu džiaugsmu, „ne žemiškai, bet dangiškai“, vengdami „visko, kas nereikalinga ir nebūtina; ypač kai kiti, sukurti iš to paties molio, kenčia badą ir skurdą“ [5]. Meldžiame, kad visi galėtumėte džiaugtis maldingu ir šlovingu dvylikos Šv. Kalėdų dienų laikotarpiu, patirdami tikrą laikų pilnatvę ir amžinybės šviesos spindesį. Ateinantys 2023-ieji tebūnie paliudyti – Dieviškojo Žodžio, tapusio kūnu dėl mūsų žmonių ir dėl mūsų išganymo, gerumu ir malone – kaip taikos, meilės ir solidarumo laikas, tikri mūsų Viešpaties teisumo metai!

Linkime jums ilgiausių, palaimintų metų!

Kalėdos 2022

+ Baltramiejus

uoliai besimeldžiantis už jus Dievui

***

[1] Kirilas Aleksandrietis, Šventos ir Vienesmės Trejybės lobių knyga, PG 75, 561.

[2] Jonas Damaskietis, Tikslus ortodoksų tikėjimo išdėstymas, PG 94, 988.

[3] Ortodoksų Bažnyčios misija šiuolaikiniame pasaulyje, 4, 1.

[4] Grigalius Palama, Apie tarpusavio taiką, PG 151, 10.

[5] Grigalius Teologas, Apie Teofaniją, Išganytojo gimtadienį, PG 36, 316.

Nuotrauka - ec-patr.org.