Ryšių su kitų šalių ortodoksais palaikymas. Įspūdžiai iš festivalio "Kelias: liudijimas apie žmogiškumą iš Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos"
 |
| Festivalio dalyviai. Nuotrauka V. Mockaus |
Varšuvos „Susitikimų su istorija“ namuose lapkričio 4-6 dienomis vyko festivalis "Kelias: liudijimas apie žmogiškumą iš Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos". Festivalis anksčiau buvo organizuojamas Baltarusijoje, tačiau po 2020 metų protestų bei pandemijos teko dalyvius kviesti į Lenkiją, kur įsikūrę daug baltarusių pabėgėlių. Po oficialaus atidarymo diskusijas pradėjo dalyviai iš Lenkijos, pasidaliję išgyvenimo ir aktyvios veiklos patirtimi po Antrojo pasaulinio karo iki legendinės „Solidarnost“. Viena iš dalyvių Eva Haluško - aktyvi „Solidarnost“ veikėja, pasipriešinimo dalyvė, už aktyvią veiklą kalinta, beje, ortodoksė. Taip pat savo patirtimi ir veikla dalijosi dailininkas Michalis Baguckis bei ortodoksų teologas, diplomatas, Varšuvos ortodoksų dvasinės seminarijos profesorius Michalis Klingeris.
Ukrainos sekcijoje dalyvius džiugino pabėgėlių vaikų ansamblis „Kapustaband“, o diskusijose pagrindine tema buvo Grigoro Skovorodos eilėraščių rinkinys „Dieviškų giesmių sodas“. Savo mintimis pasidalijo nuotoliniu būdu pasidalijo Charkivo valstybinio universiteto profesorius, filosofijos daktaras Aleksandras Filonenko bei Odesos valstybinio universiteto profesorė, filosofijos daktarė Ina Holubovič. Karą Ukrainoje išgyvenant G.Skovorodos eilės teikia daug vilties ir įkvėpimo siekti tikslo, kovoti ir neprarasti vilties.
Ukrainos sekcijoje dalyvius džiugino pabėgėlių vaikų ansamblis „Kapustaband“, o diskusijose pagrindine tema buvo Grigoro Skovorodos eilėraščių rinkinys „Dieviškų giesmių sodas“. Savo mintimis pasidalijo nuotoliniu būdu pasidalijo Charkivo valstybinio universiteto profesorius, filosofijos daktaras Aleksandras Filonenko bei Odesos valstybinio universiteto profesorė, filosofijos daktarė Ina Holubovič. Karą Ukrainoje išgyvenant G.Skovorodos eilės teikia daug vilties ir įkvėpimo siekti tikslo, kovoti ir neprarasti vilties.
 |
| Ukrainos pabėgėlių vaikų ansamblis „Kapustaband“. Nuotrauka V. Mockaus |
Dalyviai iš Lietuvos - poetė, vertėja, teologė Svetlana Panič bei kun. Vitalijus Mockus, ortodoksų kunigas palikęs Maskvos Patriarchatą ir už savo antikarinę poziciją nubaustas pašalinimu iš kunigų luomo Maskvos Patriarchate, pasidalijo atsiminimais apie tėvą Stanislovą Dobrovolskį ir kitų sovietmečio disidentų aktyvaus bei tylaus pasipriešinimo veikla, kurios dėka Lietuvoje buvo nuolat juntamas laisvės troškimas.
Antrąją festivalio dieną baltarusių pabėgėliai surengė performansą „Politiniai kaliniai kalba“ - buvo skaitomi nūdienos politinių kalinių laiškai, jų istorijos. Šiuo metu pagal įvairius vertinimus Baltrusijoje kalinami nuo 1,5 iki 2 tūkstančių politinių kalinių. Žmonės ir toliau aktyviai sulaikomi, valdžia įvairiais būdais stengiasi sužinoti apie protestų dalyvius, jiems pradedamos kriminalinės bylos. Baltarusiams tenka net socialiniuose tinkluose slėptis po slapyvardžiais, nes valdžia, jei ir negalės pasiekti jų pačių, šantažuos ar net areštuos Baltarusijoje likusius dalyvių artimuosius. Festivalio metu viena iš stebėtojų-dalyvių nuotoliniu būdu iš Baltarusijos skubiai pranešė, kad visi tuojau pat kuo greičiau ištrintų ją iš draugų socialiniuose tinkluose, nes tuo metu kaip tik buvo įsilaužta į jos socialinį tinklą ir ieškomi tie, su kuo ji bendrauja. Antros festivalio dienos pabaigoje, prisimenant 2020-2022 metų skaudžius įvykius Baltarusijoje, buvo skaitomi ta tema sukurti įvairių poetų (tame tarpe ir dalyvaujančių festivalyje) eilėraščiai ta tema.
Antrąją festivalio dieną baltarusių pabėgėliai surengė performansą „Politiniai kaliniai kalba“ - buvo skaitomi nūdienos politinių kalinių laiškai, jų istorijos. Šiuo metu pagal įvairius vertinimus Baltrusijoje kalinami nuo 1,5 iki 2 tūkstančių politinių kalinių. Žmonės ir toliau aktyviai sulaikomi, valdžia įvairiais būdais stengiasi sužinoti apie protestų dalyvius, jiems pradedamos kriminalinės bylos. Baltarusiams tenka net socialiniuose tinkluose slėptis po slapyvardžiais, nes valdžia, jei ir negalės pasiekti jų pačių, šantažuos ar net areštuos Baltarusijoje likusius dalyvių artimuosius. Festivalio metu viena iš stebėtojų-dalyvių nuotoliniu būdu iš Baltarusijos skubiai pranešė, kad visi tuojau pat kuo greičiau ištrintų ją iš draugų socialiniuose tinkluose, nes tuo metu kaip tik buvo įsilaužta į jos socialinį tinklą ir ieškomi tie, su kuo ji bendrauja. Antros festivalio dienos pabaigoje, prisimenant 2020-2022 metų skaudžius įvykius Baltarusijoje, buvo skaitomi ta tema sukurti įvairių poetų (tame tarpe ir dalyvaujančių festivalyje) eilėraščiai ta tema.
Sekmadienį, lapkričio 6 dieną, visi festivalio dalyviai dalyvavo Liturgijoje Varšuvos ortodoksų šv. Grigaliaus (Peradzės) parapijoje. Liturgija vyko lenkų, kartvelų bei baltarusių kalbomis (antrąjį chorą sudarė festivalio dalyviai-baltarusiai).
Šis festivalis - nuostabi proga susitikti baltarusių pabėgėliams, pabendrauti, kurti ir dalintis savo kūryba, o dalyviams iš kitų šalių - palaikyti baltarusius jiems sunkiu metu.
Šis festivalis - nuostabi proga susitikti baltarusių pabėgėliams, pabendrauti, kurti ir dalintis savo kūryba, o dalyviams iš kitų šalių - palaikyti baltarusius jiems sunkiu metu.
 |
| Diskusija. Nuotrauka V. Mockaus |
