Trys patarimai karantinui


Atsiskyrimas nuo kitų žmonių, kurio, panašu, nuo rytojaus bus dar daugiau - ypatingas išbandymas. Senovėje vienuoliai sąmoningai atsiskirdavo pasninko laiku, kad pamatytų savo vidų ir susiremtų su savo aistromis, pagundomis. Dabar mes priversti tai daryti dėl siaučiančios ligos. Tai psichologinis ir dvasinis išbandymas, todėl verta pagalvoti apie tris patarimus:

1 - stebėti save.

Žiūrėti, kokios širdyje kyla aistros, pagundos. Dažnai šeimoje prasideda trintis tarp žmonių, sėdint namie esame gundomi dažniau atidaryti šaldytuvą, gali atsirasti ir lytinis geidulingumas, nusiminimas (akedija), visa tai reikia pamatyti ir stabdyti pačioje pradžioje, kirsti aistrų šaknis.

2 - fizinė praktika.

Dvasinei ir psichinei sveikatai, kaip ir fizinei, svarbi fizinė veikla. Senovėje vienuoliai ir valstiečiai krikščionys turėjo daug fizinio darbo. Dabar jo mažiau, o karantino metu nebus ir visai. Netreniruojamas kūnas aptemdo sąmonę, panašiai kaip ir persivalgymas ir kitos kūno nuodėmes. Kaip sakė romėnai, sveikame kūne sveika siela, todėl šv. Teofanas Atsiskyrėlis rekomenduoja bent jau kambarinę gimnastiką ar nusilenkimus iki žemės (prostracijas). Minimalus fizinis aktyvumas (pagal sveikatos būklę bei galimybes) padeda protui.

Pasninkas, kurio turime laikytis per Adventą, irgi kaip niekada naudingas.

3 - dvasinė praktika

Be tikėjimo skydo ir dvasios kalavijo - Dievo Žodžio - kaip juos vadina apaštalas Paulius, būna labai sunku. Malda ir tikėjimas stiprina, Šventojo Rašto skaitymas maitina bei palaiko sielą. Nebūtina skaityti daug - net viena eilutė gali įkvėpti visai dienai. Protas ir dvasia tarsi raumenys, juos irgi reikia palaikyti. Pagelbėti gali ir dvasinės/intelektualios knygos.

Parama

Mūsų projektą galite paremti:

Contribee PayPal

Populiarūs įrašai