Apie Jėzaus genealogiją (Mt 1,1-17)

Jesės medis, vaizduojantis Kristaus genealogiją.
Populiarus motyvas Vakarų krikščionių mene

Naujasis Testamentas prasideda ne pačiu įdomiausiu skaitiniu tam, kuris pirmą kartą gyvenime į rankas paėmė Bibliją - tai Jėzaus Kristaus genealogija. Joje išvardyta, kas kam gimė nuo Izraelio protėvio Abraomo iki pat Jėzaus Kristaus („Abraomui gimė Izaokas...“, o jei pažodžiui, graikiškai parašyta „Abraomas pagimdė Izaoką“ ir pan.). Iš tiesų, šia kilmės knyga Naujasis Testamentas prasideda todėl, kad apaštalas Matas nori sujungti Senąjį ir Naująjį Testamentus, jis tarsi primena, kas buvo „praeitoje serijoje“, kaip daroma serialuose, ir įveda į naują. Tai labai svarbi evangelistui Matui idėja, kuris mėgsta prierašus „visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą“ ir pan., susiejančius senąją ir naująją Sandoras.

Tam, kas pažįsta Senąjį Testamentą, ši vardų gausa nėra tiesiog sąrašas. Vardai primena įvairius įvykius, asmenis ir daug ką pasako ir apie patį Jėzų - kaip jam buvo ruošiamas kelias, kokie buvo jo protėviai. Senovėje, kaip kartais ir dabar, dažnai galvojama, kad žmogaus kilmė daug pasako ir apie jo paties asmenį. 

Genealogijos vyrai

Senajame Testamente pirmiausia pasakojama apie Izraelio tautos atsiradimą, apie tris svarbiausius žydų tautos patriarchus - Abraomą, Izaoką, Jokūbą. Jokūbas Dievo ir buvo pavadintas Izraeliu, nuo jo vardą gavo visa jo tauta, jo palikuonys. Būdamas jų palikuoniu pagal kūną, Jėzus yra žydas.

Toliau Senajame Testamente aprašoma, kaip Benjamino giminės karalius Saulius buvo pirmuoju Izraelio karaliumi, bet jį pakeitė Dovydas iš Judo giminės (Saulius - ne Jėzaus protėvis). Taigi, Jėzus ne tik žydas (Abraomo palikuonis), bet dar ir karališkosios -  Dovydo - dinastijos atstovas. Jo protėviais yra ir kiti du Izraelio karaliai - Saliamonas ir Roboamas. Bet tarp Judo ir Dovydo dar buvo teisėjų laikotarpis, apie kurį skaitome Teisėjų ir Rutos knygose. Iš to laikotarpio minim Baozas, Jesė ir kiti, taigi, tarsi visos iš eilės Senojo Testamento knygos rašo apie Jėzų. 

Po karalystės laikų pasakojama apie Izraelio gyvenimą Babilono nelaisvėje ir sugrįžimą iš jos. Jėzaus protėviais buvo abu Izraelio egziliarchai - vadovai tremtyje - Jechonijas ir Salatielis, taip pat pirmasis Judo provincijos Persijos imperijos sudėtyje valdovas grįžus iš nelaisvės - Zerubabelis. Zerubabelis buvo pirmosios 42 tūkst. žmonių, grįžusių iš Babilono, lyderis, jis atstatė Jeruzalės Šventyklą.

Toliau minimi asmenys atveda giminystės liniją iki Juozapo, Marijos vyro, kuriai ir gimė Jėzus „vadinamas Kristumi – Mesiju“. Jeigu, pasak Mato, Marija „nepradėjus jiems kartu [su Juozapu] gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia“, gali kilti klausimas, - kokia prasmė buvo nurodyti Juozapo genealogiją? Pagal įstatymą Juozapas buvo laikomas Jėzaus tėvu ir, tokiu būdu, Jėzus buvo Dovydo sosto paveldėtoju - Mesiju.

Genealogijos moterys

Matas Jėzaus kilmės knygoje mini penkias moteris:

Tamara - apsimetusi kekše suviliojo Jokūbo sūnų Judą, Izraelio karalių protėvį. Buvo Judo svetimavimo vaisiaus Ero žmona, kuris mirė iki jiedu susilaukė vaikų, po to - jo brolio Onano, kuris vengė su ja turėti vaikų, kad pats turėtų didesnį paveldą (gimę vaikai teisiškai būtų buvę laikomi ero vaikais). Onanui mirus, sugundė Judą (skait. Pr 38,1-30).

Ruta - pagonė, atsivertusi į judaizmą, bevaikė našlė, ištekėjusi už Boazo. Ji išpažino: „Tavo tauta bus mano tauta, o tavo Dievas bus mano Dievas!“ (skait. Rutos knygą)

Rahaba - ištvirkėlė pagonė, atsivertusi į judaizmą, slėpusi Izraelio žvalgus Jericho mieste, kai Izraelis rengėsi įžengti į Pažadėtąją žemę. Ji išpažino: „Viešpats, jūsų Dievas, iš tikrųjų yra Dievas aukštai danguje ir čia, žemėje“ (skait. Joz 2,1-17).

„Ta, kuri Urijo“ - Batšeba - jos vardas neminimas, nes iš tikrųjų ji buvo ne Dovydo, o kario Urijo žmona, kurį jis pasiuntė mirti į karą, tam, kad jam liktų Batšeba. Nusidėjo Dovydas dar esant Urijui gyvam ir sugėdintas pranašo Natanaelio stipriai atgailavo. Kitaip tariant, karalius Saliamonas buvo Dovydo ir jo nuodėmingai įgytos žmonos sūnus (2 Sam 11-12). 

Penktoji moteris - Mergelė Marija - kuri, skirtingai nei pirmos keturios, gyveno tobulai ir tapo Mesijo motina.

Apibendrinimas

Kaip vyrai, taip ir Jėzaus genealogijos moterys nėra tobuli žmonės - jie visi turi ir tamsių, ir šviesių pusių. Nepaisant nuodėmingos praeities, Jėzaus pramotės buvo tikėjimo didvyrės, atsivertusios į Dievą, taip ir pats Dovydas atgailavo dėl savo nuodėmių. Jėzus tarsi lelija išaugo iš purvo; tačiau jo praeitis nebuvo vien purvas - tai buvo gyvi žmonės, Izraelio didžiūnai, o jis pats - jų paveldėtojas. Išskirtosios moterys - ypatingi tikėjimo pavyzdžiai, gerai žinomi Izraeliui.

Įdomu, kad Jėzaus genealogija perinterpretuoja Senąjį Testamentą kaip visą kalbantį apie Jėzų. Pasirodo, kad nei vienos knygos ten neatsitikinės ir visas jis veda į Mesijo gimimą. Šiomis pirmomis Evangelijos pagal Matą eilutėmis galima paaiškinti tolesnį krikščionį požiūrį į Senąjį Testamentą ir senąją Sandorą.