Mirusiųjų atminimo dienos Ortodoksų Bažnyčioje
Mūsų krašte, kur daug katalikų, visi žinome „Vėlines“, tai yra nedarbo diena. Ortodoksų Bažnyčia turi daug savo vėlinių, t.y. mirusiųjų minėjimų, graikiškai vadinamų psychosabbato (vėlių šeštadienis), slaviškuose Balkanuose - „zadušnica“ („Vėlinės”). Seniau Rusijoje buvo nusistovėjęs pavadinimas поминащая суббота, dabar dažniausiai galime išgirsti kiek klaidinantį, liaudišką „родительская суббота“. Klaidinantį, nes nors, žinoma, tais šeštadieniais prisimename mirusius tėvus, jie skirti ne tik tėvams, bet visiems mirusiesiems atminti.
Kodėl šeštadieniai? Todėl kad liturgiškai kiekviena savaitės diena turi savo tematiką, ir būtent šeštadienis yra visų Bažnyčios narių - Dievo Motinos, visų šventųjų ir visų gyvų ir mirusiųjų - atminimo diena. Taip pat šabas, poilsio (taigi, ir atilsio) diena, kuomet Kristus gulėjo kape.
Ortodoksų Bažnyčioje yra tokios mirusiųjų minėjimo dienos:
Šeštadienis prieš paskutiniojo Teismo sekmadienį (savaitė iki Gavėnios). Jis tematiškai susijęs su sekančios dienos minėjimu - pasimeldžiame už artimuosius prisimindami paskutinįjį teismą.
Trys Gavėnios šeštadieniai (antras, trečias, ketvirtas). Pirmasis Gavėnios šeštadienis turi kitą - šv. Teodoro Terono - minėjimą, tuomet trys mirusiųjų atminimo šeštadieniai, tolesni vėl turi savo kitas temas. Gavėnia - atgailos, ir tuo pačiu mirusiųjų mūsų pirmtakų prisiminimo metas.
Šeštadienis prieš Šv. Sekmines. Panašiai kaip prieš paskutinio teismo sekmadienį, yra tematiškai susijęs su sekančia diena. Sekminės atskleidžia Dievo karalystę. Senovėje tai buvo pagrindinė Vėlinių šventė ir pirmasis mirusiųjų minėjimas po Velykų, nes Velykų laiku buvo nepriimta gedėti.
Regioninės tradicijos
Šv. Demetro šeštadienis - šeštadienis įvestas viduramžiais LDK dėl katalikų įtakos. Už mirusiuosius meldžiamasi šeštadienį, artimą lapkričio 1. Tai buvo natūrali liturginė raida, nes jeigu Viduržemio jūros regione pagoniškieji mirusiųjų minėjimai, kuriuos turėjo užgožti krikščioniški buvo pavasarį, tai šiauresnės Europos kultūrose mirusiųjų minėjimai buvo rudenį. Taip dar iki schizmos popiežius perkėlė Vėlines vakarų Bažnyčiose iš šeštadienio prieš Sekmines į lapkričio 1, na o vietiniai šių kraštų ortodoksai jau po schizmos užuot perkėlę minėjimą, sukūrė dar vieną. Šios dienos nėra Balkanų, graikų, artimųjų Rytų Ortodoksų tradicijose.
Rusų tradicijoje dar antrosios Velykų savaitės antradienį švenčiama Radonica, už mirusius karius meldžiamasi gegužės 9. Šios šventės yra tautinės ir jų nenumato nei Tipikonas, nei Triodė/Minėja; jos neatsispindi tos dienos liturginiuose tekstuose, o švenčiamos kaip privatus minėjimas (atliekant Panichidą).
