„Kasdienė duona“ | Mk 8, 1-10

1 Anomis dienomis, vėl susirinkus gausiai miniai ir žmonėms neturint ko valgyti, Jėzus, pasišaukęs mokinius, tarė:
2 „Gaila man minios, nes jau tris dienas žmonės pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. 3 Jei paleisiu juos namo alkanus, jie nusilps kelyje, nes kai kurie yra atėję iš toli“. 4 Mokiniai jam atsakė: „O iš kur dykumoje gauti duonos jiems pavalgydinti?'“ 5 Jėzus paklausė: „Kiek duonos kepalėlių turite?“ Jie atsakė: „Septynis“. 6 Tada jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. Paėmęs septynis kepalėlius, sukalbėjo padėkos maldą, laužė ir davė mokiniams dalyti, ir tie padalijo miniai. 7 Jie dar turėjo kelias žuveles. Jėzus palaimino jas ir taip pat liepė dalyti. 8 Jie valgė ir pasisotino, ir nulikusių kąsnelių surinko septynis krepšius. 9 O buvo apie keturis tūkstančius žmonių. Jis atleido juos 10 ir netrukus, įsėdęs su mokiniais į valtį, nuplaukė į Dalmanutos sritį.


Tai jau antrasis duonos padauginimo stebuklas, kurį padaro Jėzus. Šį kartą Jėzus nenori nieko įrodyti ar nustebinti, Jo troškimas paprastas ir gailestingas, sakytume dieviškai-žmogiškas: „Gaila man minios, nes jau tris dienas žmonės pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Jei paleisiu juos namo alkanus, jie nusilps kelyje, nes kai kurie yra atėję iš toli“. Jėzus iš tiesų rūpinasi žmonėmis, o ne tik moko juos kaip gyventi ar kažko iš jų reikalauja.

Stebina ir mokinių reakcija. Jie ir vėl nesusipratę klausia: „O iš kur dykumoje gauti duonos jiems pavalgydinti?“ Ar jie pamiršo visai neseniai buvusį duonos padauginimą? Greičiausiai, kad ne. Jie tiesiog galvoja, kad stebuklas yra kažkas labai ypatingo, ir kad jis nesikartoja. Tačiau Jėzus nėra fokusininkas, kurio tikslas parodyti kietą stebuklą ir visus nustebinti ar sužavėti. Jėzus – Dievo Sūnus, tai kas mums yra stebuklas, Jam yra paprastas dalykas. Taip, stebuklai vyksta tam kad atkreiptų mūsų dėmesį, bet ne tik. Dievas tikrai nori mums, savo žmonėms, padėti. Jam iš tiesų rūpi ar mes alkstame, ar sergame, ar kenčiame, ar esame vieniši, apleisti, prislėgti, nusiminę, ar išsigndę. Ir kuomet niekas negali padėti, nei aplink esantys žmonės, nei natūralūs, mums įprasti dalykai, Dievas padaro stebuklą. Taip ir šį kartą, Jėzus vėl imasi duonos padauginimo, nes rūpinasi tais žmonėmis.

Šiandien dėkosiu Dievui, kad rūpinasi mumis.
Šiandien prašysiu Dievo malonės pastebėti mažus stebuklus savo gyvenime.

Populiarūs įrašai