„Kasdienė duona“ | Mk 4,10-23

10 Kai Jėzus pasiliko vienas, jo palydovai kartu su Dvylika ėmė klausinėti apie palyginimus. 11 Jis atsakė: „Jums atiduota Dievo karalystės paslaptis, o pašaliniams viskas sakoma palyginimais, 12 kad jie
„regėti regėtų, bet nematytų,
girdėti girdėtų, bet nesuprastų,
kad neatsiverstų ir nebūtų jiems atleista“.
13 Ir jis paklausė: „Nejau nesuprantate šito palyginimo?! Tai kaipgi suprasite visus kitus palyginimus? 14 Sėjėjas – tai sėjantis žodį. 15 Palei kelią sėjamas žodis – tai žmonės, kuriems vos išgirdus žodį, ateina šėtonas ir išplėšia juose pasėtąjį žodį. 16 Panašiai ir su tais, kurie pasėti uolynėje. Išgirdę žodį, jie tuojau su džiaugsmu jį priima. 17 Bet jie neturi savyje šaknų ir yra nepastovūs. Ištikus kokiai negandai ar persekiojimui dėl žodžio, jie greit atkrinta. 18 Yra dar kiti – sėjami tarp erškėčių. Jie išgirsta žodį, 19 bet pasaulio rūpesčiai, turto apgaulė ir įvairios sukilusios aistros nusmelkia žodį, ir jis tampa nevaisingas. 20 Geroje žemėje pasėta sėkla – tai tie, kurie išgirsta žodį, priima jį ir duoda vaisių: trisdešimteriopą, šešiasdešimteriopą ir šimteriopą“.
21 Jėzus jiems dar sakė: „Argi žiburys atnešamas pakišti po indu ar po lova? Argi ne įstatyti į žibintuvą?! 22 Juk nėra nieko slapta, kas neturėtų būti atidengta, ir nieko paslėpta, kas neišeitų aikštėn. 23 Jei kas turi ausis klausyti – teklauso!“


Skaitome palyginimo apie sėjėją išaiškinimą, kurį mokiniams pasako pats Viešpats. Tačiau prieš tai Jis pasako kai ką labai keisto: „Jums atiduota Dievo karalystės paslaptis, o pašaliniams viskas sakoma palyginimais, kad jie „regėti regėtų, bet nematytų, girdėti girdėtų, bet nesuprastų, kad neatsiverstų ir nebūtų jiems atleista“. Kas gi tie pašaliniai, kuriems neduota girdėti, matyti ir suprasti apie ką kalba Jėzus? Visiems kartais pasitaiko nesuprasti ką kalba Jėzus, kai kurios Šventojo Rašto vietos iš ties gali būti sudėtingos ir be specialaus išsilavinimo nesuprantamos. Būtent tokiais šį kartą ir buvo Jėzaus mokiniai, jie juk nesuprato palyginimo ir Viešpats, nors ir nusistebėjęs jų nesupratimu, paaiškina jo prasmę. Tad akivaizdu, jog pašaliniais, kurie negirdi, nemato ir nesupranta, nors turi ausis ir akis, Jėzus vadina ne tuos, kurie tiesiog nesuprato konkretaus palyginimo. Jis tokiais vadina tuos, kurie iš esmės nesupranta ir nepriima Evangelijos, ne kaip teksto ar pamokymo apie dangiškuosius dalykus, bet iš esmės nepriima Kristaus kaip Gelbėtojo ir dėl to negirdi ir nesupranta Jo žodžių. Tai ir ne tie žmonės, kurie niekada nėra girdėję apie Jėzų, ne. Tai tokie žmonės, kurie girdėjo apie Jėzų, kurie netgi žino tam tikrus faktus iš Jo gyvenimo, gal net Jį laiko moralės ar religiniu mokytoju, jie net kartais eina į bažnyčią, švenčia kalėdas ir velykas. Bet jie nenori išgirsti ir įsileisti į savo širdį Jėzaus asmens ir Jo žodžių. Jie gyvena lyg šalia viso to ką daro ir kalba Jėzus. Jie vis atranda pateisinimų savo kurtumui ir aklumui. Bet reikia tiek nedaug – pasiryžti susitikti ir susipažinti su Kristumi. O toliau leistis į kelionę, į nuotykį su Juo. Žinoma, kelionėje ir nuotykiuose atsitinka įvairių dalykų ir tam jau reikalingos tam tikros pastangos. Bet viskam savas laikas. O kolkas tie kas nenori išgirsti lieka lyg šalia, jiems belieka būti pašaliniais.

Šiandien dėkosiu Dievui, kad galėjau išgirsti Jo žodį.
Šiandien prašysiu Dievo malonės tiems kas dar nepažino Kristaus, kad jie panorėtų su Juo susitikti.

Komentarai

Populiarūs įrašai