Didžioji savaitė Ortodoksų Bažnyčioje

Verbų Sekmadienį, paminėję Viešpaties įžengimą į Jeruzalę, įžengėme į Didžiąją Savaitę.

Didžioji Savaitė – tai paskutinės šešios dienos iki Velykų. Kiekviena iš šių dienų skirta Evangelinių įvykių prisiminimui: Jėzaus pamokymams paskutiniosiomis Jo žemiškojo gyvenimo dienomis, Paskutinės Vakarienės, Judo išdavystės, Viešpaties teismo, Viešpaties nukryžiavimo, kančios, mirties ant kryžiaus ir palaidojimo.

Praėjusias šešias Gavėnios savaites tikintieji atgaila, pasninku ir malda ruošė savo širdis susitikimui su Kristumi. Didžiosiomis Didžiosios savaitės dienomis krikščionio dėmesys persijungia nuo savo nuodėmių į Aukos, kuri buvo paaukota Golgotoje dėl žmonijos išgelbėjimo, suvokimą.
Paskutinė Vakarienė

Pirmąsias tris Didžiosios Savaitės dienas tarnaujama Anksčiau Pašventintųjų Atnašų liturgija, trečiadienį paskutinį kartą atsiklaupus ant kelių skaitoma Efremo Siro malda, taip pat trečiadienio vakarą visi tikintieji stengiasi atlikti išpažintį, kad Didžiojo Ketvirtadienio rytą priimtų komuniją. Didysis Ketvirtadienis – Paskutinės Vakarienės, kurios metu Kristus įsteigė Eucharistijos sakramentą, prisiminimo diena.

Drobulė

Didysis Penktadienis – pati skaudžiausia (liūdniausia) liturginių metų diena. Išvakarėse šventovėje vyksta ypatingos pamaldos, kurių metu skaitoma dvylika ištraukų iš Evangelijos, pasakojančių apie Kančias, kurias patyrė Išganytojas paskutinėmis savo žemiškojo gyvenimo dienomis. Didįjį penktadienį dieną, Jėzaus Kristaus mirties valandą, vyksta Drobulėsišnešimas, o vakare – Drobulės palaidojimas.

Didysis Šeštadienis – paskutinė Didžiosios savaitės diena, tuo pat metu prisipildžiusi ir skausmo, ir džiaugsmo: Kristaus Kūnas dar kape, Jis pats griauna pragaro vartus, o jau netrukus – tuoj tuoj – Jo Prisikėlimas, Gyvybės pergalė prieš mirtį.

Pagal foma.ru


Komentarai

Populiarūs įrašai