Mistinė Bažnyčia Hermo „Ganytojuje“

Šv. Andriejaus Rubliovo ikonoje, kurioje vaizduojami trys angelai, aplankę Abraomą (Švč. Trejybės simbolis), sutinkama įdomi detalė - vidur angelų vietoje vaišių padėta taurė. Taip Senojo Testamento scenoje pavaizduojamas amžinasis Dievo planas, oikonomia - dar prieš sukurdamas pasaulį Dievas žinojo, kad žmogus nusidės ir kad Jam, Antrajam Dievo Asmeniui, teks įsikūnyti bei išgerti karčią kančios taurę, idant žmogus būtų išganytas. Rubliovo „Trejybėje“ kontempliuojami amžinieji santykiai Trejybėje - Sūnus (centre) ir Dvasia (Dešinėje) žvelgia į savo Amžinąjį Bepradį Pradą - Tėvą (Kairėje), kuris laimina Antrajam asmeniui prieš pasaulio sukūrimą kančios Taurę, o ją priimdamas Sūnus nurodo pirštu į Kitą Guodėją, Tiesos Dvasią, Kylančią iš Tėvo, kuri ateis į pasaulį po Jo. Visa tai vyksta Trejybei buvojant bendrystėje ratu (perichoresis).

Ši amžinybėje sukurto plano idėja jau sutinkama Naujajame Testamente:

„Juk jūs žinote, kad esate atpirkti nuo niekingos iš protėvių paveldėtos elgsenos ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu, bet brangiuoju krauju Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės. O jis buvo numatytas dar prieš pasaulio sukūrimą ir apreikštas laikų pabaigoje jums“ (1 Pt 1,18-20)

„Garbė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris palaimino mus Kristuje visokeriopa dvasine palaima danguje, mus išsirinkdamas jame prieš pasaulio sukūrimą, kad būtume šventi ir nesutepti jo akivaizdoje.“ (Ef 1,3-4)

Ši idėja dar radikaliau išreiškiama Hermo „Ganytojuje“ (Apaštališkųjų Tėvų veikalas, II a.), kuriame teigiama, kad pirm pasaulio sukūrimo Dievas sukūrė Savo Bažnyčią:

„Štai Galybių Dievas, Kuris Savo neregima Galia ir didžiu Savo Protu sukūrė pasaulį, ir šlovingąja Savo Šviesa papuošė kūriniją, ir Savo Galingiausiuoju Žodžiu sutvirtino dangus, ir žemę ištiesė viršum vandenų, ir Savo galingiausiąja Galybe sukūrė Savo šventąją Bažnyčia, kurią ir palaimino. Štai Jis perkeitė dangų ir kalnus, kalvas ir jūras, ir visa bus sulyginta Jo išrinktiesiems, kad išsipildytų pažadas, kurį Jis davė, su didžia šlove ir iškilme, jei tik tie, kurie per tikėjimą gavo Dievo įsakymus, laikysis jų.“ 

„- Kaip tu galvoji, kas ta senolė, iš kurios gavai šią knygą?
- Sibilė, - atsakiau.
- Klysti, - tarė jis. - Ji ne Sibilė.
- O kas gi ji, Viešpatie?
- Ji yra Dievo Bažnyčia
Paklausiau, kodėl gi ji tokia sena.
- Todėl, kad buvo sukurta prieš visa, kas egzistuoja, ir Jai buvo sukurtas pasaulis, - paaiškino jis.“

Kurdamas pasaulį, Dievas kurį jį tam, kad žmogus su Juo buvotu bendrystėje, kaip amžinai buvojo Švč. Trejybės asmenys. Jis numatė nuopuolį, numatė ir išganymą, todėl leidosi blogiui rastis, kad rastųsi dar didesnis gėris. Hermo slėpinys yra toks: dar prieš sukurdamas pasaulį Dievas sukūrė Bažnyčią, tam, kad per Ją žmogus būtų išganytas ir atrastų Joje bendrystę su Dievu. Tai - dangiškoji, šventoji, amžinybei sukurta Bažnyčia, kurioje gyvena Šventoji Dvasia.