„Kasdienė duona“ | Mt 7, 1-5 („Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami“)

(Jėzus kalbėjo:) 1 „Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami. 2 Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta. 3 Kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?! 4 Arba kaip gali sakyti broliui: 'Leisk, išimsiu krislą iš tavo akies', kai tavo akyje rąstas?! 5 Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o paskui pažiūrėsi, kaip išimti krislelį iš brolio akies“.

Šiandien Jėzus mums kalba apie teismą. Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami. Kas mes tokie, kad teistume kitą? Juk visi ir kiekvienas esame nusidėjėliai, visi turime ydų ir trūkumų, visi esame netobuli. Tik vienas Dievas yra tobulas ir Jam priklauso teismas, Jis yra teisėtas Teisėjas. Teisdami užimame Dievo vietą ir iškeliame save aukščiau už kitą žmogų. Smerkdami kitą, pasmerkiame save, nes kokio teisingumo reikalaujame kitam, tokį teisingumą turime būti pasiruošę priimti ir savo atžvilgiu. Tačiau jeigu Dievas savo teisme bus su mumis teisingas, mes neišvengiamai turėtume būti pasmerkti. Todėl vienintelis dalykas, kurio galime tikėtis, yra Dievo begalinis gailestingumas. Bet tik tuomet, jeigu ir patys būsime gailestingi.

Mes turime pareigą perspėti brolį ar sesę, jeigu matome jį ar ją nusidedant, pataisyti klystantį, sustabdyti darantį blogą. Tačiau, tai turime daryti ne teisdami, ne iš aukšto, bet iš lygių pozicijų. Atsimindami, jog ir patys esame netobuli, klystantys ir nusidedantys. Tai galime pasiekti per atgailą, nes kuomet matome savo nuodėmes ir atgailaujame už jas, nebelieka vietos ir laiko teisti ir vertinti kitus.

Šiandien dėkosiu Dievui už Jo gailestingumo viršenybę virš teisingumo.
Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad neteisčiau kitų, bet atgailaučiau už savo nuodėmes.

Populiarūs įrašai