„Kasdienė duona“ | Mk 10, 28-31 („Atsižadėjimo vaisiai“)

28 Tada Petras sakė jam: „Štai mes viską palikome ir sekėme paskui tave“.29 Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris dėl manęs ir dėl Evangelijos paliktų namus, ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus 30 ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų (kartu su persekiojimais) ir būsimajame pasaulyje – amžinojo gyvenimo.
31 Tačiau daugel pirmųjų bus paskutiniai ir daugel paskutinių – pirmi“.

Sutikę Gyvąjį Jėzų ir pasirįžę Jį sekti, neišvengiamai turime palikti savo senąjį gyvenimą. Vieni palieka viską ir iškeliauja paskui Jėzų, kaip apaštalai, arba vienuoliai – palieka viską ir išeina į vienuolyną, kartais žmonės išvažiuoja ir apsigyvena bendruomenėse, pašauktieji į kunigystę – seminarijose ir panašiai. Vis dėl to ne visų pašaukimas yra vienodas ir ne visi turi fiziškai išvažiuoti. Tačiau kiekvienas, tapęs Jėzaus mokiniu, neišvengiamai dėl Jo palieka savo senąjį gyvenimą. Nes kiekvienas, iš tiesų sutikęs Jėzų, ima keistis. Ir šis pasikeitimas yra esminis. Po susitikimo su Jėzumi jau nebegalime būti tokiais kokie buvome. Gavę Šventąją Dvasią tampame naujais žmonėmis. Todėl net pasilikdami savo aplinkoje, savo vietoje ją tarsi paliekame, nes patys pasikeičiame ir senasis mūsų „aš“ turi iškeliauti. Toks pasikeitimas keičia ir mūsų santykius su žmonėmis – broliais, sesėmis, tėvais, vaikais ir kitais. Kartais tai nėra lengvas pokytis, nes dažnai tie žmonės ir pati mūsų aplinka lieka kokia buvus. O kitiems mūsų pokytis gali būti nepriimtinas, keistas, o gal net ir erzinantis. Tačiau visi, naujai atgimę Kristuje, tampame Jo Kūno – Bažnyčios nariais, tampame Dievo vaikais – broliais ir sesėmis, todėl Jėzus ir sako, jog palikę viską, įgyjame šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų. Kartu su persekiojimais, nes tas mūsų pokytis būna nepriimtinas senajam pasauliui, kuris nenori arba vis dar negali atgimti Kristuje.

Šiandien dėkosiu Jėzui už naują gyvenimą bei brolius ir seseris, kuriuos Jis man dovanoja.
Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad senasis mano „aš“ netrukdytų sekti Jėzumi, o aš vis labiau panašėčiau į Jį.

Populiarūs įrašai