„Kasdienė duona“ | Mt 11, 25-30
25 Anuo metu Jėzus bylojo: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams.
26 Taip, Tėve, nes tau taip patiko. 27 Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti.
28 Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! 29 Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. 30 Mano jungas švelnus, mano našta lengva“.
Puikybė ir nuolankumas yra šių Jėzaus žodžių pagrindinė gija. Pasaulio išmintingieji ir gudrieji, tai tie, kas vedami puikybės tokiais jaučiasi. Jėzus čia nekalba apie tikrąjį pažinimą ir išmintį. Nes kas iš tiesų išmintingas, tas žino, jog jis yra mažutėlis, nes jo išmintis tėra Dievo išminties atspindys. Ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus. Todėl giliausia išmintis slypi šiame suvokime, jog negalime pažinti viso ko šaltinio, toks pripažinimas veda prie minties, jog esame mažutėliai. Priimti tokią žinią reikia nuolankumo. Tuomet būsime pasiruošę priimti Dievo pažinimo dovaną, kurią Sūnus panorės apreikšti.
Viešpats kviečia ateiti pas jį visus, kurie vargsta ir yra prislėgti. Jis kviečia pasikeisti savo naštomis ir priimti jo jungą. Didžiausia našta, kuri mus slegia, yra nuodėmė, kurią Jis, būdamas nekaltas, prisiima ant savęs. O Jo našta yra kryžius, kurį Jis neša ir ragina kiekvieną iš mūsų prisiimti, Jis sako: mano našta lengva. Taip yra dėl to, kad Jis nepaliks mūsų vienų nešti savo pačių kryžių, bet nuolat teiks mums pagalbą. Jo jungas švelnus, nes tai meilės jungas, jis netrina pečių ir neslegia taip kaip pasaulio jungas. Tai kvietimas darbuotis dėl Dievo Karalystės, kurios vaisiai neišnykstantys, o ne dėl šio pasaulio, kurio vaisiai laikini.
Visi esame prislėgti ir tampiame gyvenimo jungą. Neturime galimybės nuo to pasislėpti, nepriklausomai, kokią padėtį užimame. Jėzus kviečia pasikeisti tuo su Juo ir palengvinti savo kelionę. Jis nori mums padėti ir suteikti mūsų sieloms atgaivą.
Šiandien dėkosiu Jėzui už tai, kad prisiėmė mano nuodėmių naštą ir davė atgaivą mano sielai.
Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad daryčiausi vis labiau panašus į Jėzų, vis labiau romus ir nuolankios širdies.
