Apie paklusimą hierarchinei Bažnyčiai



„Jei Bažnyčioje būtų laikomasi iškreiptos paklusnumo sampratos, tada joje karaliautų erezija, nes šventieji turėtų klausytis eretikų patriarchų ir hierarchų [...]. Paklusnumas Bažnyčiai – tai visai ne paklusimas konkretiems asmenims (nes žmonės, žinoma, visada klysta), o nekintančiai Bažnyčios tiesai, kuri apreikšta Evangelijoje ir nekintamoje Bažnyčios Tėvų Tradicijoje“

 - prof. kun. Theodoros Zisis

Komentarai

  1. Manyčiau, kad vis dėl to yra Bažnyčios Tradicija, o ne tik Bažnyčios Tėvų tradicija. Kažkaip susiaurinama Tradicijos samprata. Ar tai ortodoksų nuostata?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Yra Bažnyčios Tradicija, kuri yra išreikšta Šventajame Rašte, Tėvų Raštuose, liturgijoje, hagiografijose, istoriniuose įvykiuose, Visuotiniuose Susirinkimuose ir kuri yra saugojama visos Dievo Tautos, tačiau svarbiausi Tradiciijos elementai - Šv. Raštas ir Tėvų Raštai, nes Šv. Raštas buvo įkvėptas Šventosios Dvasios, o Tėvų Raštai Visuotiniuose Susirinkimuose pripažinti kaip turintys ypatingą statusą. Tėvuose veikia Šventoji Dvasia (nors ne viskas, ką jie užrašo, yra įkvėpta, bet tam tikras sakralumas yra). Taigi, toje pačioje Visuotinės Bažnyčios Tradicijoje mes randame ypatinga Tėvų statusą, nes: 1) Istoriškai Tėvai būdavo tie, kas kovodavo prieš visą insitucinę Bažnyčią tada, kai ji nukrypdavo nuo tikėjimo; 2) Institucinė Bažnyčia pripažino ypatingą Tėvų Raštų statusą; 3) Tėvų Raštai pabrėžia ypatingą Tėvų vaidmenį Tradicijos saugojime.

      Senovės Tėvai sako, kad Šventoji Tradicija, tai „Visuotinės Bažnyčios tikėjimas, kurį davė Viešpats, skelbė Apaštalai, išsaugojo Tėvai“ (šv. Atanazas Didysis, IV a.); „ribos, kurias nubrėžė Tėvai“ (šv. Jonas Damaskietis, VIII a.). Tėvų Raštai visada remiasi Šv. Raštu, Tėvais, liturginėmis ir kt. tradicijomis, hagiografijomis ir t.t..

      Žinoma, reikia turėti omenyje, kad Ortodoksų Bažnyčioje, skirtingai nei Romos Katalikų Bažnyčioje, mokoma, kad Tėvų charizma niekada nepaliko Bažnyčios todėl Bažnyčios Tėvų grandinė tęsiasi iki mūsų dienų (po šv. Jono Damaskiečio ir Izidoriaus Seviliečio sekė šv. Izaokas Siras, šv Simeonas Naujasis Teologas, šv. Grigalius Siniajietis ir daugybė kitų). Ir šiandien žemiškoje Bažnyčioje gyvena Šventieji Tėvai, kuriuos geriausiai atpažinti galės palikuonys nuo šimto ar dviejų šimtų metų.

      Berods Kallistos Ware yra tipologiškai sulyginęs, kad kaip senojo Izraelio išsaugojimui Dievas siuntė pranašus, taip Naujojo Izraelio išsaugojimui Dievas siunčia Tėvus.

      Taigi, Bažnyčios Tėvų Tradicija = Bažnyčios Tradicija, nes Tėvai yra ta aktyvioji Dievo Tautos dalis, kuri labiausiai nenuilstamai sergi bendrą Tradiciją.

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs įrašai