„Kasdienė duona“ | Jn 16,29-33
29 Jo [Jėzaus] mokiniai tarė: „Štai dabar tu aiškiai kalbi ir nebesakai jokių palyginimų.30 Mes dabar matome, kad tu viską žinai ir nereikia tave klausinėti. Todėl mes ir tikime, kad tu esi išėjęs iš Dievo“.
31 Jėzus jiems atsakė: „Pagaliau tikite?
32 Štai ateina valanda, ir net yra atėjusi, – kai jūs išsisklaidysite kas sau ir paliksite mane vieną. Tačiau aš ne vienas, nes su manimi yra Tėvas.
33 Aš jums tai kalbėjau, kad manyje atrastumėte ramybę. Pasaulyje jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsūs: aš nugalėjau pasaulį!“
Štai baigiasi pastaruoju metu skaitytas Jėzaus pokalbis su apaštalas paskutinės vakarienės metu. Daug išsakyta nurodymų ir pranašavimų, kas laukia Jėzaus mokinių, einančių per tris apaštalo Jono Evangelijos skyrius (14, 15, 16). Jėzus daug kalba apie persekiojimus, pasaulio prieštarą. Tačiau Jis pažada atsiųsti Globėją ir pats sugrįžti metui atėjus. O šiandien Jis užbaigia pokalbį su apaštalais, kurie sakosi jau pagaliau tikintys, kad Jėzus yra išėjęs iš Dievo. Jėzus vis dėl to yra realistas ir pažįsta žmogiškąjį silpnumą ir trapumą, ypač pavojaus akivaizdoje: Štai ateina valanda, ir net yra atėjusi, – kai jūs išsisklaidysite kas sau ir paliksite mane vieną. Mes taip pat dažnai suabejojame Dievu, imamės spręsti reikalus savo jėgomis. Nes dažnai Viešpaties veikimas mūsų gyvenime atrodo mums per lėtas, dažnai nesuprantamas. Ir neiškentę išsisklaidome po pasaulį „laimės ieškoti“, tačiau dažniausiai randame tik laimės ir ramybės surogatus, kurių veikimas netrukus baigiasi, ir pasijaučiame nuogi lyg Adomas su Ieva, paragavę Gero ir Blogo pažinimo vaisiaus. Tada vėl lieka grįžti pas Tėvą ir prašyti atleidimo.
O Jėzus iš anksto įspėdamas mus paguodžia: Aš jums tai kalbėjau, kad manyje atrastumėte ramybę. Jis žino, kad nerasime jos niekur kitur, tik pas Jį. Nes pasaulyje mūsų priespauda laukia. Net tik krikščionių, bet apskritai žmogaus. Juk pasaulis įtraukia į savo žaidimą su labai griežtom taisyklėm, kur žmogus tampa sistemos vergu, kur jis tėra varžtelis besisukančio mechanizmo, ryjančio viską, kas jam bando pasipriešinti, ir net tie, kurie manosi tą mechanizmą valdantys, iš tiesų tėra vergai – nuodėmės, vartotojiškumo, galios, geresnės vietos po saule, geresnių rezultatų siekimo, konkurencijos, rinkos ir galiausiai išgyvenimo, kur klausimas nėra gyventi ar mirti, o tik – mirti vėliau negu kitas.
Tačiau paskutiniai Jėzaus žodžiai patys viltingiausi: jūs būkite drąsūs: aš nugalėjau pasaulį! Visame tame pasaulio chaose yra Tas, pas kurį galime sugrįžti, atrasti Jo ramybę ir amžinojo gyvenimo viltį, nes Jis nugalėjo pasaulį. Todėl ir mes galime jį nugalėti kartu su Jėzumi. Su Jėzumi galime būti laisvi ir gyvendami pasaulyje.
Šiandien dėkosiu Jėzui už tai, kad Jis nugalėjo pasaulį ir teikia mums savo ramybę.
Šiandien prašysiu Dievo malonės sugrįžti pas Jį, kai pasiduosiu nepasitikėjimui ir imsiu ieškoti ramybės pasaulyje.
