„Kasdienė duona“ | Jn 15,1-8
[Jėzus kalbėjo:] 1 „Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. 2 Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus, jis išpjauna, o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių.
3 Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau.
4 Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje.
5 Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti.
6 Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs.
7 Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta.
8 Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai.
Ir vėl grįžtame prie vynmedžio ir šakelių temos. Jėzus yra tikrasis vynmedis, o mes – šakelės. Viešpats kalba apie tai, kad be Jo mes negalime duoti vaisių. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad be jo mes negalime išgyventi, be Jo mes tiesiog nudžiūname ir mirštame. Kartais Viešpats mus apgeni, tai taip pat skausminga, juk turime atsisakyti kažkokios savo dalies, kažko, kas galbūt yra mums labai svarbu, bet nujaučiame, kad tas dalykas sunaudoja per daug mūsų energijos, kurią mes galėtume panaudoti megzdami vaisius. Tai gali būti įvairūs mūsų „stabai“, kurių apstu šiandien aplinkui, tai ir įvairios pramogos, šou, medijos, mados, seksas, priklausomybės ir daugybė kitų dalykų, kurie savo esme nebūtinai yra blogi, tačiau, kai pradeda išnaudoti per daug mūsų energijos, pasidaro mums kenksmingi, dar daugiau – mirtinai pavojingi, nes kyla pavojus atsiskirti nuo vynmedžio ir bandyti pačiam užimti Jo vietą. Todėl kartais Viešpats leidžia patirti skaudžias tų parazituojančių mumyse dalykų pasekmes, kad išdrįstume jų atsikratyti ir dar labiau „įsisiurbti“ į vynmedį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ne mes patys save apgenime, tačiau tai daro Tėvas – vynininkas. Pačiam save apgenėti nėra įmanoma, ypač jeigu parazitinė atauga jau įsibujojusi. Todėl verta prašyti Viešpaties, kad apgenėtų mus ir taip suteiktų galimybę gyventi ir duoti vaisių.
Šiandien dėkosiu Dievui už tai, kad parodo ir apgeni mano parazitines ataugas.
Šiandien prašysiu Tėvo, kad apgenėtų mane kaip šakelę, kad galėčiau gyventi ir duoti vaisių.
