2014 m. birželio 15 d., sekmadienis

Logismoi - mus atakuojantys sumanymai (помыслы)

Neseniai rašiau apie vieną svarbiausių ortodoksų antropologijos ir asketikos sampratų - širdį (nous). Su šia samprata yra glaudžiai susijusi kita - sumanymai, mintys (logismoi). Žodį logismos VU skaitmeninis senosios graikų kalbos žodynas siūlo versti:
λογισμός, ὁ 1. skaičiavimas; 2. skaičiavimo menas, aritmetika; 3. apskaičiavimas, samprotavimas; 4. svarstymas; 5. proto galia, protas
Iš tiesų, pagal vartoseną, žodis logismoi (logismos daugiskaita; slavų kalbose - pomysly) atitinka tiesiog lietuvišką „mintys“. Tačiau pagal Bažnyčios Tėvų vartosenos kontekstą, kurį netrukus paaiškinsiu, siūlyčiau versti žodį į „sumanymai“, nes lietuvių kalboje sakome -  „kilo sumanymas“,  „šovė į galvą sumanymas

Pirmasis logismoi sampratą savo veikale „Apie aštuonis piktus sumanymus“ suformavo Evagrijus Pontietis - vienuolis, pasitraukęs į dykumą kovai su jį kankinusiomis aistromis. Pasak Evagrijaus, kiekvieną žmogų nuolatos puola įvairios mintys, sumanymai, dažnai besireiškiantys vaizdinių pavidalu, skatinantys jį padaryti kažką blogo. Šios mintys kyla ne iš paties žmogaus - jos „šauna į galvą“. Jei žmogus tais sumanymais paseka, jis nusideda. Šventumo siekiantysis kovoja su jais, jiems atsispiria ir galų gale išvalo nuo jų savo širdį.

Evagrijus tokius sumanymus suskirstė į aštuonias grupes. Tai apsirijimas, palaidumas (gašlumas), godumas, liūdesys, nusiminimas (nusivylimas), pyktis, tuščiagarbiškumas (garbės troškimas), puikybė. Mus puola sumanymai pasielgti godžiai, supykti, siekti garbės ir t.t...

Svarbi mintis, kylanti iš Evagrijaus - ne visos mintys virsta nuodėme, o tik tos, kuriomis mes sekame. Knygoje „Tylos kalnas“ Maino universiteto sociologas Kyriakos Markidis kalbina tėvą Maksimą, Atono kalno vienuolį, kuris šitaip apibūdina mintinės nuodėmės stadijas Šventųjų Tėvų mokyme (jas savo paskaitose yra minėjęs ir prof. Andriejus Kurajevas):

5 stadijos:

- Primetimas (užpuolimas, προσβολή). Sumanymas š
auna į galvą.
- Sąveika. Prasideda pokalbis, dialogas su sumanymu. 
- Sutikimas. 
Asmuo sutinka daryti tai, kas siūlosi daroma. 
- Pralaimėjimas. 
Asmuo tampa minties įkaitu, vis sunkiau atsispirti kylantiems šio tipo sumanymams. 
- Aistra/apsėdimas.
 Sumanymas patenka į širdį (nous). Aistra, kuria virsta sumanymas, užpildo širdį ir tampa asmens betarpiška tikrove. Asmuo pavergiamas aistros.

Kaip minėjau, labai svarbu, jog ne visos blogos mūsų mintys yra nuodėmė. Nuodėme mintis/sumanymas virsta tik pritarimo stadijoje, kai išreiškiame valingą pritarimą. Negalime būti kalti už tai, kas nėra mūsų valioje.

Šventieji Tėvai, pavyzdžiui, šv. Nilas Sinajietis, sumanymų šaltinius tapatino su demonais (gr. daimon - jėga, galia) - blogio dvasiomis, kurios stumia žmogų daryti pikta. Todėl priklausomybė nuo aistros yra siejama su apsėdimu. 

Iš Evagrijaus Pontiečio mokymo apie 8 sumanymų rūšis kilo Romos popiežiaus, šv. Grigaliaus Didžiojo, mokymas apie 7 mirtinas nuodėmes.

----

Susiję įrašai:


1 komentaras:

  1. Vertas dėmesio rašinys. Dėkui. Daugiau panašaus pobūdžio.

    AtsakytiPanaikinti