Christos Yannaras apie Ortodoksų Bažnyčios paradoksus

„Šiandien, kaip niekada, mūsų asmeninė būtis turi būti įsišaknijusi vietinėje parapijoje. Bažnyčios tiesa, išganymo tirkovė, nuodėmės ir mirties sunaikinimas, pergalė prieš gyvenimo ir mirties iracionalumą - visa tai mums, ortodoksams, kyla iš vietinės parapijos, Kristaus Kūno ir Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios Karalystės aktualizacijos. Liturginė tikinčiųjų vienybė turi būti atspirties taškas visoms mūsų viltims: beasmenio masių gyvenimo transformacijai į asmenų Komuniją, autentiškam ir tikram (o ne teoretiškam ir legalistiniam) socialinio teisingumo įgyvendinimui ir darbo išvadavimui iš poreikio jungo, jo perkeitimui į asmeninį įsijungimą ir bendradarbiavimą. Tik parapijos gyvenimas gali suteikti kunigišką dimensiją politikai, pranašišką dvasią - mokslui, filantropinį rūpestį  - ekonomikai, sakramentinį pobūdį - meilei. Anapus vietinės parapijos visi šie dalykai tėra abstrakcija, naivus idealizmas, sentimentali utopija. Tačiau parapijos viduje vyksta istorinė aktualizacija, tikroviška viltis, dinamiška manifestacija.
[...]
[Deja], mūsų parapijos šiandien daugiausiai tėra socio-religiniai (kartais - etniniai ir šovinistiniai) reiškiniai, be eschatologinės dimensijos. Mes tiek prisirišę pasaulietinių tikslų, kad nebeliko nė menkiausios vietos eschatologinei vizijai. Ortodoksijos sugrįžimas prie jos eschatologinės savimonės, kuri yra įkūnita parapijoje, paženklintų radikalius pokyčius ar netgi atsisakymą kai kurių įsišaknijusių pažiūrų, prie kurių visos Bažnyčios tragiškai prisirišo - tiek ekumeninio dialogo sferoje, [...] tiek Ortodoksijos vidaus bendravime. Aš išreiškiu tai, kas, ko gero, yra tragiškiausia asmeninė kiekvieno ortodoksų teologo problema. Nes mes be abejonės patiriame kaip asmeninę tragediją tą paradoksalų kontrastą tarp teologinės tiesos ir Bažnyčios istorinės tikrovės.“

- Christos Yannaras, „Ortodoksija ir Vakarai“

Christos Yannaras - Sorbonos universiteto filosofijos profesorius, žymus Graikijos teologas ir filosofijos.