Šv. Grigaliaus Palamos sekmadienis: trokškime regėti Dievą
Šv. Grigalius Palamas – tikėjimo gynėjas
Šv. Grigalius Palamas buvo XIV a. Tesalonikų arkivyskupas, vienas svarbiausių Bažnčios teologų, kuris gynė ortodoksinį tikėjimą nuo to meto ginčų. Jo laikais atsirado asmenų, abejojusių Bažnčios mokymu, kuris buvo suformuluotas septyniuose Visuotiniuose susirinkimuose. Grigalius, remdamasis pirmojo tūkstantmečio teologine tradicija, aiškino, kad ortodoksinis tikėjimas yra pastovus ir nekintantis, nes jame atsispindi amžinas Dievo Apreiškimas.
Grigalius Palamas kaip vyskupo pavyzdys
Jis buvo ne tik puikus teologas, bet ir tobulo, doro vyskupo pavyzdys. Šv. Grigalius gyveno asketiškai, nesiekė nei pasaulietinės, nei bažnytinės karjeros, buvo atidavęs Dievui. Jis buvo labai išsilavinęs, kurį laiką dirbo imperijos administracijoje, tačiau pasirinko vienuolio gyvenimą Atono kalne. Ten atsidavė maldai, pasninkui, atgailai ir giliai dvasinei patirčiai.
Vėliau, reaguodamas į kilusius ginčus dėl hesichastinės maldos – tyloje atliekamos vidinės Jėzaus maldos praktikos – jis tapo vienu iš pagrindinių jos gynėjų. Vienuoliai hesichastai užsidarę celėse, tam tikru būdu kvėpuodami ir pasilenkę link bambos tyliai daugybę kartų melsdavosi: „Viešpatie Jėzau Kristau, pasigailėk manęs!“. Kai kurie metai iš metų šitaip melsdamiesi pasakojo, kad patiria Dievą kaip Šviesą.
Pagrindinis hesichazmo kritikas buvo Barlaamas Kalabrietis, kuris manė, kad Dievo malonė yra tik sukurta jėga, o ne paties Dievo prisilietimas ir kad hesichastai apsigauna praktikuodami Jėzaus maldą, kad paties Dievo regėti iš viso yra neįmanoma. Šv. Grigalius Palamas aiškino, kad Dievas yra nepažinus savo esme, bet Jo energijos – Jo veikimas pasaulyje – yra regimos ir patiriamos. Tai vadinama skirtimi tarp Dievo esmės ir Jo energijų. Hesichazmo praktikai sekė tradiciniu Bažnyčios Tėvų maldos būdu ir regėjo Dievo taip, kaip tai jau ankščiau aprašė kai kurie Bažnyčios Tėvai.
Regėti Dievą – kiekvieno krikščionio troškimas
Vienas svarbiausių šv. Grigaliaus Palamo mokymo aspektų yra tai, kad Dievo regėjimas – tai ne tik ateities viltis, bet ir dabartinis tikslas. Evangelijoje sakoma: „Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą“ (Mt 5,8). Pasak Grigaliaus, tie, kurie apsivalo nuo nuodėmės, jau čia, žemėje, gali patirti Dievo šviesą, kaip tai patyrė apaštalas Paulius kelyje į Damaską ar Mozė Sinajaus kalne. Tam reikalingas nuoširdus atsivertimas ir atsidavimas Jėzui.
Šv. Grigalius Palamas suformulavo vieną svarbiausių Ortodoksijos teologijos principų – Dievo esmės ir Jo energijų skirtumą. Nors Dievo esmė yra nepažini, Jo energijos – malonė, šviesa, meilė – yra patiriamos. Jis naudojo Saulės palyginimą: pati Saulė yra nepasiekiama, bet jos spinduliai teikia šilumą ir šviesą, leidžiančią matyti pasaulį, patiriamą čia, žemėje. Taip ir Dievo energijos pasiekia mus, suteikdamos gyvenimą, išmintį ir šventumą.
Apibendrinimas – būkime su Dievu
Pagrindinė Šv. Grigaliaus Palamos skelbiama žinia yra tai, kad Dievas visada yra šalia, ir tik nuo mūsų priklauso, ar mes atsigręšime į Jį. Tikras krikščionis neturėtų manyti, kad šventumo galima siekti tik pomirtiniame gyvenime – dangaus Karalystė prasideda jau čia, žemėje, krikščionio širdyje. Kaip sakė metropolitas Kallistos Ware, galima melstis visai be žodžių: „Aš sėdžiu ir žiūru į Dievą, o Dievas sėdi ir žiūru į mane.“ Tai yra tikrosios maldos esmė – nuolatinis Dievo buvimo išgyvenimas.
Šv. Grigalius Palamas kviečia mus ne tik tikėti teisingai, bet ir gyventi teisingai – sąmoningai ieškoti Dievo, melstis be paliovos ir uoliai siekti dvasinio apsivalymo. Jis primena, kad Dievo malonė yra pasiekiama visiems, kurie nuoširdžiai trokšta regėti Viešpatį.
