Ukrainos protestai ir Bažnyčia
Gavau laišką iš skaitytojos.
Sveiki, Gintarai.
[...] Turiu klausimą, [...] nutariau parašyti Jums ir paklausti, o ką galvojate Jūs? Seku įvykius Ukrainoje ir, žinoma, nesekti Bažnyčios įvykių nesigautų, o ir nenorėčiau, nes, kaip sakoma, bet kokia kova visų pirma dvasinė... Bernardinai.lt radau tokį įrašą: 21:30 Ukrainos pravoslavų cerkvės Kijevo patriarchato šventasis Sinodas nurodė pamaldų metu nebesimelsti už valdžią ir žodį „valdžia“ maldoje pakeisti „tauta“: „Už Dievo saugomą mūsų Ukrainą ir ukrainiečių tautą“. Tada radau nuorodą į UPC tinklapį: http://www.religion.in.ua/news/ukrainian_news/24945-sinod-upc-kp-viznachiv-pripiniti-pominannya-vladi-za-bogosluzhinnyam.html, taip, tikrai pakeitė, nes valdžia netinkama. Ne man abejoti Sinodu, bet...Dabar nekvestionuoju šito: tinkama ar netinkama valdžia, bet, tiesą pasakius, aš loštelėjau... Tikrai taip, visas naujienų srautas apie tai, kaip Maidanas įtikėjo, nes UPB palaiko, remia, atvirai išsako savo palaikymą jiems, bet... bet tai juk liturgijos dalis, o Šv. Pauliaus laiškas Romiečiams??... (tarsi kada valdžia buvo gera.....), o ką jau ir kalbėti apie Mt 4,4 ir t.t.... Radau šį straipsnį: http://www.lrytas.lt/pasaulis/rytai-vakarai/suskilusi-ir-ukraina-ir-jos-baznycios.htm?p=3#.UwdlQmKSxRc, radau wiki: „UPB KP teikiami sakramentai pripažįstami Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčioje ir Romos Katalikų Bažnyčioje“... Kaip čia taip??? tai gal tikrai Osipovo (ir ne tik)paskaitos ir įspėjimai realizuojasi būtent taip, čia ir dabar?... Kokie atsakymai,kokios mintys Lietuvis stačiatikių Bažnyčioje?... Aš būčiau labai dėkinga,jei rastųsi gaimybė Jums skirti laiko mano kl., supratu,kad galiu būti ne į temą , tad ieškosiu toliau . iš anksto dėkoju!“
KONFESINĖ SITUACIJA
Pirmiausia derėtų pakomentuoti religinę situacija Ukrainoje, o nėra lengva. Ukrainoje nuo perestroikos laikų vyksta tikras religinis „bumas“, ten sau dirvą randa daugybė sektų sektelių. Todėl kartais labai lengva susipainioti, apie ką eina kalba. Ukrainoje veikia bent 6 bendruomenės, kurios teigia, jog yra „Ukrainos Ortodoksų (stačiatikių) Bažnyčia“:
* Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (Maskvos Patriarchato)
* Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (Kijevo patriarchato)
* Ukrainos Autokefalinė Ortodoksų Bažnyčia
* Ukrainos Autokefalinė Ortodoksų Bažnyčia „kanoninė“
* Ukrainos Autokefalinė Ortodoksų Bažnyčia (atnaujintoji)
* Ukrainos Autonominė Ortodoksų Bažnyčia (Lvovo)
Įsidėmėkime: iš šio sąrašo tik VIENA Bažnyčia yra kanoninė, tikra ortodoksų Bažnyčia - Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (Maskvos Patriarchato), kurios pirmasis hierarchas yra Kijevo metropolitas Vladimiras. Maskvos Patriarchato UOB yra autonominė (nepriklausoma), tačiau ne autokefalinė (jos pirmąjį hierarchą renka UOB Šventasis Sinodas, o patvirtina - Maskvos Patriarchatas). Ši Bažnyčia yra Eucharistiniame Bendravime su visomis 15 autokefalinių Visuotinės Ortodoksų Bažnyčios Bažnyčiomis.
Visos kitos 5 „Bažnyčios“, nepriklausomai nuo to, ką jos pačios apie save skelbia, yra schizmatinės, kai kurios - ir eretiškos. Jų „dvasininkai“ yra ekskomunikuoti ir nepripažįstami Ortodoksų Bažnyčios - nei Graikijoje, nei JAV, nei Bulgarijoje, niekur pasaulyje Ortodoksų Bažnyčia nelaiko jų ortodoksais. Dažnai jie bando suklaidinti tikinčiuosius, štai, viena schizmatikų grupė netgi įtraukė į savo pavadinimą žodį „kanoninė“.
Atskirti schizmatikus nuo ortodoksų galima pagal tai, kad visi ortodoksai, sekdami Šventąja Tradicija, mini savo Bažnyčios pirmąjį hierarchą. Ukrainos atveju, Dieviškosios Liturgijos metu turi būti paminėtas švenčiausiasis Maskvos ir Visos Rusios patriarchas Kirilas.
Be Ortodoksų Bažnyčios ir išvardytų schizmatikų, Ukrainoje veikia Ukrainos Graikų Apeigų Katalikų Bažnyčia (unitai). Apie uniją esu rašęs čia - http://ortodoksas.blogspot.com/2013/03/unitai-graiku-apeigu-katalikai.html . Unitai - tai Vakarų Ukrainoje gyvenanti krikščionių bendruomenė, 1596 m. palikusi Ortodoksų Bažnyčią ir prisijungusi prie Romos Katalikų Bažnyčios, su teise nekeisti savo apeigų bei papročių, tačiau su sąlyga, kad pripažins Romos katalikų dogmatiką ir popiežiaus universalią jurisdikciją. Nuo XIX amžiaus iki II Vatikano susirinkimo jie netgi vartojo savo tikėjimo išpažinimą filioque (teiginį, jog Šventoji Dvasia kyla ir iš Sūnaus). Šiuo metu jų apeigos smarkiai pakito, patyrė latinizaciją, yra daug kuo panašios į šiuolaikines Romos katalikų apeigas. Nors jų dvasininkai išoriškai atrodo kaip ortodoksų (stačiatikių) dvasininkai, tačiau jie nėra ortodoksai, jie yra rytų rito katalikai ir išpažįsta Romos katalikų dogmatiką.
Juos atskirti galima pagal tai, kad unitai (graikų apeigų katalikai) meldžiasi tik ukrainiečių kalba (Ukrainoje stačiatikiai dažniausiai meldžiasi bažnytine slavų kalba su ukrainietiškais bruožais), jie meldžiasi rožinį (ortodoksai rožinio neturi ir nesimeldžia), taip pat jie nemini Ortodoksų Bažnyčios hierarchų.
ORTODOKSŲ BAŽNYČIA IR VALDŽIA
Apaštalas Paulius rašo:
Kiekvienas žmogus tebūna klusnus viešajai valdžiai, nes nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo, o kurios yra – tos Dievo nustatytos. Kas priešinasi valdžiai, priešinasi Dievo sutvarkymui. Kurie priešinasi, užsitraukia teismą. Juk vyresnybės bijoma ne gera darant, o pikta. Nori nesibijoti valdžios? Daryk gera, ir susilauksi iš jos pagyrimo. Ji juk yra Dievo tarnaitė tavo labui. Bet jei darai bloga – bijok, nes ji ne veltui nešioja kalaviją. Ji Dievo tarnaitė ir rūsti baudėja darantiems pikta. Todėl reikia jos klausyti ne tik dėl grasos, bet ir dėl sąžinės. Juk todėl ir mokesčius mokate, o anie yra Dievo tarnautojai, nuolat užsiimantys tais dalykais. Atiduokite visiems, ką privalote: kam mokestį – mokestį, kam muitą – muitą, kam baimę – baimę, kam pagarbą – pagarbą. (Rom 13,1-7)
Kai kariai atėjo suimti Kristaus, ir Petras, išsitraukęs kalaviją, nukirto vienam iš karių ausį, Kristus Petrą subarė:
„Kišk kalaviją atgal, kur buvo, nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus.“ (Mt 26,52)
Kiekvienoje ortodoksų liturgijoje yra meldžiamasi už valdžią, nes tai, remdamasis savo autoritetu, prisakė daryti Apaštalas Paulius:
„Taigi pirmiausia prašau atlikinėti maldavimus, maldas, pamaldas ir dėkojimus už visus žmones, už karalius ir visus valdovus, kad galėtume tyliai ramiai gyventi visokeriopai maldingą ir gerbtiną gyvenimą.“ (Tim 2, 1-2)
Yra viena sąlyga, kuriai esant krikščionis neturi paklusti niekieno nurodymui, nesvarbu, ar tai būtų vienuolyno abato nurodymas vienuoliui, ar tai būtų kunigo nurodymas tikinčiajam, ar tai būtų vyskupo įsakymas. Jeigu tai, kas prašoma daryti, tiesiogiai prieštarauja Evangelijos įsakymams, tai krikščionis neturi to daryti. Todėl, kaip patvirtinama tiek Šventųjų Tėvų, tiek Rusijos Ortodoksų Bažnyčios socialinės koncepcijos pagrinduose, jei valdžia trukdo gyventi evangelinį gyvenimą, Bažnyčia turi teisę kviesti visus savo narius pilietiniam neklusnumui. Tačiau netgi tai nereiškia, kad Bažnyčia neturi melstis už valdžią - netgi ekskomunikavęs visus bolševikus, prisidėjusius prie krikščionių persekiojimo, šv. Tichonas (jo titulas tuomet buvo Maskvos ir Visos Rusijos patriarchas), buvo prisakęs tikintiesiems melstis už savo valdžią (tai reiškia, kad regionuose, kuriuos buvo užėmusi Raudonoji Armija, dvasininkai meldėsi už Raudonąją Armiją, o regionuose, kuriuose dominavo Baltoji Armija, dvasininkai meldėsi už monarchiją). Kartu dvasininkai meldėsi už taiką Rusijoje apskritai.
Dalyvavimas revoliucijoje krikščioniui gali būti pateisintas tik nebent kaip dalyvavimas kare, kai jam tenka ginti savo šeimą, savo kraštą. Bet kokiu atveju kankinystės vainikas visada buvo krikščionių vertinimas kaip tobulas šventumas, būtent savo kankiniais, o ne kalavijais, krikščionys užėmė Romos imperiją. Todėl vertinti, juo labiau palaikyti bet kokius sukilimus, yra labai sudėtinga.
Rusijos Ortodoksų Bažnyčia išleido oficialų dokumentą, kuriame išreiškia savo poziciją dėl Ukrainos - http://www.patriarchia.ru/db/text/3480916.html . Šį dokumentą galima sutraukti į tokias tezes:
1. Bažnyčia skatina melstis, už taiką Ukrainoje, už tai, kad ukrainiečių tauta savo gyvenimą organizuotų pagal Dieviškąją Tiesą;
2. Skaldyti Bažnyčią politiniais motyvais - sunki nuodėmė;
3. Tauta turi teisę apsispręst politiniais klausimais;
4. Tautai derėtų laikytis legitimumo ir stengtis spręsti problemas dialogu;
5. Bažnyčia - gali padėti grupėm dialoge;
6. Bažnyčia yra prieš smurtą ir neapykantą;
7. Bažnyčia neišreiškė palaikymo nei vienai, nei kitai pusei.
Atskiri Ortodoksų Bažnyčios dvasininkai buvo maidane ir stengėsi užkirsti kelią smurtui, bet nerėmė protestuotojų:
Šioje nuotraukoje pavaizduoti vienuoliai atsistojo tarp policijos ir protestuotojų ir trukdė jiems susiremti.
KITI KRIKŠČIONYS IR PROTESTAI
Kitos, neortodoksinės krikščionių bendruomenės, reagavo į konfliktą visai kitaip. Keturios iš išvardytų „Bažnyčių“ atvirai parėmė protestuotojus ir jų dvasininkai remia juos Maidane. Ypač per neramumus iškilo Graikų Apeigų Katalikų Bažnyčios arkivyskupas ir UOB „Kijevo Patriarchato“ „pirmasis hierarchas“ Filaretas. Filaretui dar esant Ortodoksų Bažnyčioje buvo atimti visi šventimai, jam buvo uždrausta tarnauti ir jis tebuvo paprastas vienuolis, o vėliau, kai sukūrė savo „Bažnyčią“, jis, žinoma, buvo ekskomunikuotas. Dabar jis tapo populiariu Ukrainoje žmogumi, nes viešai pasisako prieš Janukovičiaus valdžią.
Ukrainos Graikų Apeigų Katalikų Bažnyčią jau nuo seno pozicijonuojasi kaip „tautinė“, „ukrainietiška“ Bažnyčia ir remia Vakarų Ukrainos nacionalizmą. Todėl nenuostabu, kad dabar ji remia sukilėlius nacionalistus. Vakarų Ukraina tam tikra prasme yra tokiame pat santykyje su Rytų Ukraina, kaip katalikiška Kroatija su stačiakiška Serbija - iš esmės tai yra viena tauta, šnekanti kiek kita tarme, tačiau vieni jų - katalikai, kiti - ortodoksai. Vakaruose labai papuliarios antirusiškos nuotaikos, kurstoma prieš Ortodoksų Bažnyčią kaip prieš „rusų Bažnyčią“. Bet derėtų priminti, kad iš 45 milijonų Ukrainos gyventojų, daugiau nei pusė yra ortodoksai - šiam skaičiui nė iš tolo neprilygsta nei katalikų (4 milijonai) skaičius, nei juo labiau schizmatikų.
Kaip galima įtarti iš Rusijos Ortodoksų Bažnyčios dokumento teksto, daugelis schizmatikų naudojasi politine įtampa Bažnyčios skaldymui, pateikdami Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios neutraliteto poziciją kaip „silpnumo“ požymį. Iš tiesų joks sveiko proto krikščionių vyskupas niekada neskatins savo pavaldinių veltis į neaiškias politines avantiūras ir smurtinius susirėmimus su valdžia, juo labiau jis neturi teisės remti vienos ar kitos politinės partijos. Todėl Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia laikosi atokiai nuo politinių intrigų ir stengiasi teikti dvasinę pagalbą visiems.
Ko gero nereikia komentuoti klausimo dėl unitų ir Filareto („Kijevo patriarchato“) tarpusavio „flirto“, vienas kito pripažinimo ar pan. Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios (tikrosios, Maskvos patriarchato) pozicija katalikų atžvilgiu yra tokia pati visoje Rusijos Ortodoksų Bažnyčioje, tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje. Apie ją esu rašęs - http://ortodoksas.blogspot.com/2012/12/katalikybe-rytu-ortodoksu-staciatikiu.html
