Mintys apie jaunimo tarnystę
Pastaruoju metu nemažai skaičiau apie jaunimo tarnystę, t.y. darbą su jaunais žmonėmis, bandymą juos įkrikščioninti Vakaruose. Apie Vakarų patirtį skaityti įdomu, nes Vakarai ją
turi tikrai didelę. Rašiau kai kurias susikaupusias mintis „Naujajame Židinyje“, skaičiau pranešimą arkivyskupijos konferencijoje. Bet dabar susimąsčiau ne apie jaunimo atsiradimą, o apie pedagoginę-katechetinę praktiką.
Panašu, kad daugelis JAV jaunimo organizacijų veteranų puikiai suvokia, kad jaunimo pastoracijos eksperimentas, prasidėjęs 1960-1970 metais, nepavyko. Man pačiam ir Lietuvoje, ir Lenkijoje yra tekę stebėti tą pačią dinamiką: ikimokyklinukų ir pradinukų sekmadieninės mokyklos klasės pilnos, 5-10 klasės - tuštesnės, o vienuoliktokų ir dvyliktokų klasėse - po vieną-du žmones. Nustebino, kad apie tą pačią dinamiką kalba ir JAV katechetai savo šalyje.
Krikščioniškos muzikos koncertai, šlovinimai, savanorystės - negelbėja. Taip, į krikščioniškos muzikos renginius eina daug jaunų žmonių, daug eina …
turi tikrai didelę. Rašiau kai kurias susikaupusias mintis „Naujajame Židinyje“, skaičiau pranešimą arkivyskupijos konferencijoje. Bet dabar susimąsčiau ne apie jaunimo atsiradimą, o apie pedagoginę-katechetinę praktiką.
Panašu, kad daugelis JAV jaunimo organizacijų veteranų puikiai suvokia, kad jaunimo pastoracijos eksperimentas, prasidėjęs 1960-1970 metais, nepavyko. Man pačiam ir Lietuvoje, ir Lenkijoje yra tekę stebėti tą pačią dinamiką: ikimokyklinukų ir pradinukų sekmadieninės mokyklos klasės pilnos, 5-10 klasės - tuštesnės, o vienuoliktokų ir dvyliktokų klasėse - po vieną-du žmones. Nustebino, kad apie tą pačią dinamiką kalba ir JAV katechetai savo šalyje.
Krikščioniškos muzikos koncertai, šlovinimai, savanorystės - negelbėja. Taip, į krikščioniškos muzikos renginius eina daug jaunų žmonių, daug eina …
