Šv. Izaokas apie meilę Kūrinijai
„Kas yra gailestinga širdis?
Tai širdis užsidegusi rūpesčiu visai kūrinijai: žmonėms, paukščiams, gyvūnams ir visokiam padarui. Kai juos prisimena, žmogaus širdį suspaudžia stiprus gailestis ir akys prisipildo ašarų... Jo širdis sugrudusi, jis negali girdėti ar matyti skriaudžiamo ar net, palyginus, mažai žalojamo [Dievo] kūrinio. Su dideliu gailesčiu, be perstojo kylančiu iš širdies, jis meldžiasi ir už nebylius gyvulius, ir už roplius, bei tuo yra panašus į Dievą.“ (Šv. Izaokas Siras, 48 pamokslas)
