Santuokos sudarymas/išardymas Ortodoksų Bažnyčioje (teisė)

Mokydama apie santuoką, Ortodoksų Bažnyčia remiasi šiais Šventojo Rašto teiginiais:

- „Kūrėjas iš pradžių sukūrė žmones kaip vyrą ir moterį ir pasakė: Todėl vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu. Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“. Tada jie klausė: „O kodėl Mozė liepė duoti skyrybų raštą atleidžiant žmoną?“ Jis atsakė: „Mozė leido jums atleisti savo žmonas dėl jūsų širdies kietumo. Bet pradžioje taip nebuvo. Taigi aš jums sakau: kas atleidžia žmoną, – jei ne dėl ištvirkavimo, – ir veda kitą, svetimauja“ (Mt 19,4-9)

- „Žmona surišta, kol jos vyras gyvas. Vyrui mirus, ji laisva ir gali tekėti už ko nori, kad tik Viešpatyje.“ (1 Kor 7,39)

- „Jei kuris brolis turi netikinčią žmoną ir ji sutinka gyventi su juo, tegul jos nepalieka. Taip pat ir moteris, turinti netikintį vyrą, kuris sutinka su ja gyventi, tegul jo nepalieka. Mat netikintis vyras pašventinamas žmona, o netikinti žmona pašventinama tikinčiu vyru. (1 Kor 7,12-14) - čia kalbama apie atvejį, kai vienas sutuoktinis tampa krikščioniu, o kitas - lieka pagoniu.

Santuoka su kitatikiais

Apaštalas Paulius teigia, kad tuoktis reikia „tik Viešpatyje“. Iš to išplaukia Ortodoksų Bažnyčios norma, kad santuokos sakramentą įmanoma priimti tik su krikščionimi. Bažnytinė santuoka su nekrikščioniu yra neįmanoma.

Ortodoksų Bažnyčia leidžia sudaryti santuoka su tomis krikščionių konfesijomis, kurių krikštas yra pripažįstamas kaip galiojantis. Leidžiama ortodoksų tikėjimą išpažįstančio asmens santuoka su asmeniu, išpažįstančiu katalikų, protestantų, sentikių arba nechalkedoninių Bažnyčių (armėnų, koptų) tikėjimą. Neortodoksas sutuoktinis turi pažadėti, kad netrukdys ortodoksų pusei išpažinti ortodoksų tikėjimo, santuokos sakramentą priims Ortodoksų Bažnyčioje, leis vaikus auklėti vadovaujantis ortodoksų tikėjimu. 

Ko reikia norint sudaryti santuoką

Metropolito Filareto Drozdovo „Katekizmas“ taip apibrėžia santuoką:

358. Kas yra santuoka? Santuoka yra sakramentas, kurio metu jaunikiui ir nuotakai kunigo ir Bažnyčios akivaizdoje išreiškus laisvą valią būti vienas kitam ištikimiems santuokoje, Kristaus ir Bažnyčios sąjungos pavyzdžiu palaiminama jų santuokos sąjunga, ir suteikiama tyros santarvės malonė, kad jie susilauktų vaikų ir juos krikščioniškai auklėtų.

Kadangi santuoka yra valios išreiškimas Bažnyčios akivaizdoje, kad pora gautų Kristaus palaiminimą, santuokai, be abejonės, reikalingas krikščioniškas tikėjimas. Net jei vienas iš jaunųjų formaliai yra krikštytas, bet neturi krikščioniško tikėjimo, kunigas gali siųsti tą asmenį į katechezę, susipažinimą su krikščioniškomis tiesomis, nes be tikėjimo santuokos sakramentas neturi prasmės. 

Paprastai sutuoktiniai visada praeina tam tikrą pasiruošimą santuokai, kuris gali turėti skirtingas formas - arba kaip pokalbiai su kunigu, arba formalūs kursai būsimiems sutuoktiniams. Šis apmokymas turi padėti sutuoktiniams geriau suprasti žingsnį, kurį jie ruošiasi atlikti ir iš tikėjimo, ir iš praktinės, gyvenimiškos pusės.

Asmenys, studijuojantys seminarijoje arba anksčiau sudarę santuoką, santuokos sudarymui privalo gauti vyskupo leidimą. 

Santuokos galiojimo/išardymo sąlygos

Visos Ortodoksų Bažnyčios lygiu santuokos galiojimo sąlygas yra apibrėžęs Šventasis ir Didysis Kretos susirinkimas (2016 m.). Jis remiasi senais Bažnyčios kanonais ir nurodo, kada praktikoje jų laikymasis yra sušvelninamas. 

Vienas didelių ortodoksų ir katalikų kanonų teisės ir pastoracinės praktikos skirtumų – egzistuojanti kanoninė galimybė nutraukti santuoką Ortodoksų Bažnyčioje, nors skyrybos, be abejo, Bažnyčioje laikomos blogiu.

Derėti skirti dvi santuokos panaikinimo formas (iš jų pirmoji egzistuoja ir Katalikų Bažnyčioje):

1. Santuokos pripažinimas negaliojančia (anuliavimas). Kai nustačius, kad sudarant santuoką buvo pažeistos bažnytinės santuokos sudarymo sąlygos, pripažįstama, kad iš tikrųjų santuokos niekada ir nebuvo, ji neįvyko;

2. Santuokos kanoninės galios netekimo pripažinimas (skyrybos). Kai nustačius, kad dėl rimtų pažeidimų nebeįmanomas sutuoktinių gyvenimas kartu, leidžiama sudaryti naują santuoką.

Iš viso pasauliečiui sudaryti santuoką gali būti leista tris kartus, dvasininkui - tik vieną kartą, iki šventimų. Jei du žmonės abu tuokiasi antrą kartą, naudojama speciali santuokos apeiga be iškilmių, su atgailos maldomis, kunigui draudžiama dalyvauti tokios santuokos šventime (puotoje po apeigų).

Santuoka negali būti sudaryta (o jei buvo santuokos sakramento apeigos, pripažįstama, kad santuoka negaliojanti, t.y. ji niekada ir nebuvo įvykus), jeigu:

Pateikiame priežasčių konspektą

1. Vienas iš asmenų jau yra kitoje bažnytinėje/valstybinėje santuokoje

2-4. Jei tarp jaunųjų nustatomas kraujo giminystės ryšys (2-4 sąlygos skiriasi giminysčių ryšių tipais)

5. Esant dvasinei giminystei (krikšto tėvai, krikšto vaikai ir kt.)

6. Jei nustatyta, kad kažkas iš jaunųjų po krikšto jau yra tris kartus tuokęsis (nesvarbu ar bažnyčioje, ar valstybės institucijoje)

7. Jei norintis tuoktis asmuo yra dvasininkas, pradedant subdiakonatu.
8. Jei norintis tuoktis asmuo yra vienuolis/vienuolė

9. Jei norintis tuoktis asmuo yra nepasiekęs pilnametystės, kaip ją apibrėžia valstybės įstatymai
10. Jei asmuo pripažintas neveiksniu valstybės įstatymo nustatyta tvarka dėl psichinių priežasčių, nors ypatingais atvejais vyskupas gali nuspręsti kitaip

11. Jei asmuo „keitė lytį“

12. Jei vienas jaunasis/jaunoji kito buvo įvaikintas ar jį įvaikino, buvo globėju.

Nustačius kurią nors iš šių sąlygų pripažįstama, kad net jei ir buvo atliktos santuokos sakramento apeigos, santuoka neįvyko, jos niekada nebuvo, todėl galima nauja santuoka. 

Santuoka pripažįstama netekusi kanoninės galios, jeigu:

Pateikiame priežasčių konspektą

1. Vienas iš sutuoktinių išsižadėjo ortodoksų tikėjimo

2. Vienas iš sutuoktinių nusidėjo svetimavimu arba turi priešingas prigimčiai ydas

3. Vienas iš sutuoktinių sudarė civilinę santuoka su kitu asmeniu

4. Vienas iš sutuoktinių yra nepajėgus gyventi santuokinį gyvenimą dėl sau pačiam pasidarytos žalos

5. Vienas iš sutuoktinių susirgo tokia liga, kurio tęsiant santuokinį gyvenimą pakenktų kitam sutuoktiniui ar vaikams.

6. Vienas iš sutuoktinių susirgo alkoholizmu ar narkomanija ir atsisako gydytis

7. Sutuoktinis dingo be žinios daugiau nei trims metams (šiek tiek kita tvarka karo atveju)

8. Vienas iš sutuoktinių piktavališkai palieka kitą ilgiau nei metams

9. Žmona atlieka abortą arba vyras verčia žmoną darytis abortą

10. Vienas iš sutuoktinių kėsinasi į kito sutuoktinio arba vaikų sveikatą („smurtas artimoje aplinkoje“)

11. Sunki, nepagydoma vieno iš sutuoktinių liga, kuri tolesnį santuokinį gyvenimą padaro neįmanomu.

Istoriškai visos šios priežastys buvo tiesiogiai ar netiesiogiai išvestos iš Jėzaus Kristaus žodžių apie tai, kad skyrybos galimos svetimavimo atveju, ir apaštalo Pauliaus žodžių apie tai, kad nauja santuoka galima mirties atveju.

Nustačius kurią nors iš šių sąlygų, pripažįstama, kad santuoka nebeįmanoma, tokiu atveju gali būti leisti sudaryti antrą arba trečią santuoką (nors tradiciškai mirties atveju kilnesniu keliu laikoma našlystė). Paprastai tokios bylos metu nustatoma kaltoji pusė, nekaltajai leidžiama sudaryti naują santuoką, o kaltajai pusei gali būti paskirtos sankcijos, pavyzdžiui, draudimas tam tikrą laiką sudaryti santuoką. Šios normos kyla, visų pirma, iš atsižvelgimo į žmonių silpnumą ir gyvenimo tikrovę, kuri ne visada paprasta.

Pabaigai

Pilnai visas kanoninės sąlygas gali paaiškinti vietos kunigas. Santuokos anuliavimo arba skyrybų bylas nagrinėja vyskupijos bažnytinis teismas nustatyta tvarka. Nors apie galimas skyrybas ar sutuoktinio mirtį galvoti nemalonu, būsimiems sutuoktiniams svarbu žinoti ir šias sąlygas, dėl kurių santuoka arba iš viso negali būti sudaryta, arba gali būti pripažinta netekusi galios, kad tai netaptų nemalonia staigmena vėliau gyvenime. Visgi, svarbiausia prisiminti, kad santuoka yra sakramentas, ji tik viena, ir sutuoktiniai susijungę tampa viena amžinybei.