Eiliniai kunigai Ukrainoje reikalauja galutinio Bažnyčios atsiskyrimo nuo Maskvos
Šiuo metu Ukrainoje dvi didžiausios religinės bendruomenės yra Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (ukr. ПЦУ), kuri gavo nepriklausomybę (autokefaliją) nuo Konstantinopolio patriarcho, ir taip pat „Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia“ besivadinanti Maskvos patriarchato Bažnyčia Ukrainoje (ukr. УПЦ МП). Autokefalinė Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia, vadovaujama metropolito Epifanijaus, niekaip nepriklauso nuo Maskvos. Tuo tarpu Maskvos patriarchato „Ukrainos Bažnyčia“, vadovaujama metropolito Onufrijaus, yra pavaldi Maskvos patriarchato vyskupų susirinkimui, Maskvos Bažnyčios statutui, nutarimams ir t.t.. Toliau straipsnyje bus kalbama būtent apie Maskvos patriarchato „Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią“.
Nepaisant realaus vietinio Maskvos Bažnyčios padalinio Ukrainoje pavaldumo centrui Maskvoje, ši Bažnyčia jau trisdešimt metų Ukrainos visuomenei tvirtina apie savo tariamą nepriklausomybę nuo Maskvos. Nuolat žiniasklaidoje buvo girdima frazė „esame nepriklausomi, su Maskva palaikome tik kanoninį ryšį“ – nors kanoninis ryšys ir yra vienintelė įmanoma pavaldumo forma Bažnyčioje.
2022 m. vasario mėn. karui Ukrainoje perėjus į aktyviąją fazę, Maskvos patriarchato (MP) Bažnyčia Ukrainoje sušaukė dvasininkų ir pasauliečių susirinkimą, pašalino iš savo vietinių religinės bendruomenės įstatytų visas nuorodas į Maskvą ir pakartotinai paskelbė savo „nepriklausomybę“ nuo Maskvos – šis įvykis ir sukėlė viešą pastarųjų dienų eilinių kunigų bei pasauliečių reakciją.
Ortodoksų (Stačiatikių) Bažnyčioje nepriklausomybė yra vadinama autokefalija. Autokefalinė Bažnyčia – tokia, kuri administraciškai nėra pavaldi jokiai kitai pasaulio Bažnyčiai. Kitokios nepriklausomybės Ortodoksų Bažnyčioje nėra. Yra visokių savivaldos formų: „autonominė Bažnyčia“, „savavaldė Bažnyčia“, „egzarchatas“ ir panašiai – visi šie terminai nereiškia nepriklausomybės, o tik skirtingas savivaldos formas. Autonominės, savavaldės ir pan. Bažnyčios vis tiek yra kažkokio didesnio patriarchato dalis. O autokefalijos nepakanka paskelbti – Bažnyčioje yra tam tikra procedūra, kaip ji yra įgyjama.
MP Bažnyčios Ukrainoje atveju jos statusas tapo neaiškus jos pačios kunigams. Vietiniai vyskupai niekada ir nepaskelbė autokefalijos – 2022 m. paskelbė tik apie neaiškią atnaujintą „nepriklausomybę nuo Maskvos“, vengdami konkrečių bažnytinių sąvokų. Tuo pasipiktinę eiliniai MP Bažnyčios Ukrainoje kunigai ir tikintieji Ukrainoje nutarė sukurti kolektyvinį kreipimąsi į savo Bažnyčios Sinodą su prašymu išaiškinti jų Bažnyčios (ne)priklausomybę nuo Maskvos.
Per dvi dienas kreipimąsi į MP Bažnyčios Ukrainoje Sinodą jau pasirašė jau virš 500 kunigų ir daugiau nei 600 pasauliečių. Iš viso surinkta daugiau kaip 1100 parašų. Peticijoje Sinodui užduodama dešimt klausimų apie Bažnyčios statusą:
10 dvasininkų ir pasauliečių klausimų UOB vyskupams ir Sinodui
Mes, Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios dvasininkai ir tikintieji nariai, esame giliai sunerimę dėl pastarųjų įvykių, kurie vyksta aplink mūsų Bažnyčią dėl Rusijos Federacijos neteisėto karo prieš Ukrainą, ir ypač dėl to, kad UOC Šventasis Sinodas nepateikė aiškių ir nuoseklių paaiškinimų.
Norėtume užduoti dešimt klausimų, kurių atsakymai nuramintų Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios dvasininkus ir pasauliečius, taip pat paskatintų keisti Ukrainos visuomenės požiūrį į UOB. Šiuo kreipimusi savo klausimus pateikiame svarstyti UOB hierarchams ir Šventajam Sinodui, tikėdamiesi sulaukti aiškių ir konkrečių atsakymų į juos:
1. Koks dabartinis Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios statusas? Ar ji pripažįsta save kaip visiškai autokefalinę, ar kaip autonominę ar savivaldžią kurios nors kitos vietinės Ortodoksų Bažnyčios dalį? Prašome oficialaus paaiškinimo šiuo klausimu, nes ortodoksų kanonų teisėje nėra jokio kito statuso, išskyrus autokefaliją, autonomiją ar kitų vietinių Bažnyčių savivaldžias dalis ir struktūrinius padalinius.
2. Ar Šventasis Sinodas patvirtina sprendimą dėl visiško UOB išstojimo iš Maskvos patriarchato? Jei taip, kokie oficialūs dokumentai patvirtina šį pasitraukimą? Prašome paviešinti tokių dokumentų kopijas.
3. Ar Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios Šventasis Sinodas išsiuntė oficialų pareiškimą ar aktą apie visišką pasitraukimą iš Maskvos patriarchato Rusijos Ortodoksų Bažnyčios Sinodui? Prašome paviešinti tokių dokumentų kopijas.
4. Ar Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios vadovas ir kiti hierarchai oficialiai pasitraukė iš Rusijos Ortodoksų Bažnyčios Sinodo, vyskupų susirinkimo, Vietinės Bažnyčios susirinkimų, Tarpsusirinkiminės tarybos ir kitų bažnytinių-kanoninių organų? Jei taip, prašome paskelbti oficialių pareiškimų, adresuotų Rusijos Ortodoksų Bažnyčios Sinodui, kopijas apie oficialų UOB episkopato pasitraukimą (o ne tik laikiną dalyvavimo „sustabdymą“) iš visų Rusijos Ortodoksų Bažnyčios valdymo organų.
5. Ar Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios Šventasis Sinodas laiko niekiniu 1990 m. spalio 25-26 d. Rusijos Ortodoksų Bažnyčios Vyskupų susirinkimo sprendimą, kuriuo nustatomas privalomas Maskvos patriarcho palaiminimas naujai išrinktam UOB vadovui (3 punktas) ir privaloma nuolatinė ex officio UOB vadovo narystė Rusijos Ortodoksų Bažnyčios Šventajame Sinode (8 punktas)? Jei taip, prašome paviešinti tai patvirtinančius oficialius dokumentus.
6. Ar Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios Šventasis Sinodas laiko negaliojančiais tuos 1990 m. spalio 28 d. Maskvos patriarcho Aleksijaus II tomoso punktus, kuriais Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia skelbiama kanoniškai priklausoma nuo Rusijos Ortodoksų Bažnyčios ir teigiama, kad Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia yra bendrystėje su kitomis vietinėmis Ortodoksų Bažnyčiomis būtent per ryšį su Rusijos Ortodoksų Bažnyčia ir turi laikytis Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vyskupų susirinkimų sprendimų? Aleksijaus II tomosas daro Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią slapta priklausoma nuo Rusijos Ortodoksų Bažnyčios, o naujoji „UOB valdymo įstatų“ redakcija patvirtina šią priklausomybę, paminėdama šį tomosą statuto 1 punkte. Jei UOB Šventasis Sinodas šiuos rašto straipsnius laiko sau negaliojančiais, prašome paskelbti tai patvirtinančius oficialius dokumentus.
7. Ar Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios Šventasis Sinodas laiko sau negaliojančiu „Rusijos Ortodoksų Bažnyčios statutą“, ypač jo X skyrių, kuris nustato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios pavaldumą Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai ir jos valdymo organams? 2017 m. Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios hierarchai, kaip Rusijos Ortodoksų Bažnyčios Vyskupų susirinkimo nariai, vienbalsiai balsavo už šį statutą. Jei Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios Šventasis Sinodas laiko sau negaliojančiu „Rusijos Ortodoksų Bažnyčios statutą“ , kuriam anksčiau pritarė, prašome paskelbti tai patvirtinančius oficialius dokumentus, visų pirma oficialų sprendimą ir laišką Rusijos Ortodoksų Bažnyčios Sinodui.
8. Ar Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios Šventasis Sinodas išsiuntė oficialius laiškus visų vietinių Ortodoksų Bažnyčių vadovams apie Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios išstojimą iš Rusijos Ortodoksų Bažnyčios ir ar pradėjo derybas su kitomis vietinėmis Ortodoksų Bažnyčiomis dėl Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios visiškos autokefalijos pripažinimo ir jos kanoninio statuso sutvarkymo? Jei taip, prašome paskelbti tai patvirtinančius oficialius dokumentus.
9. Ar Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios Šventasis Sinodas smerkia Maskvos patriarcho Kirilo pareiškimus apie Rusijos karo prieš Ukrainą palaikymą ir pateisinimą, taip pat jo propaguojamą fundamentalistinę „Rusų pasaulio“ ideologiją, kuri pagal visus požymius yra eretiška ir neortodoksiška? Visi laukiame ne tik formalaus, tylaus ar neapibrėžto „nesutikimo“, bet ir oficialaus UOB bažnytinio lygmens pasmerkimo šių pareiškimų ir idėjų kaip neortodoksiškų. Jei Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios Šventasis Sinodas iš tiesų juos smerkia, prašome paskelbti tai patvirtinančius oficialius dokumentus.
10. Ar Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios Šventasis Sinodas smerkia Rusijos Ortodoksų Bažnyčios Sinodo neteisėtai įvykdytą kelių vyskupijų ir parapijų aneksiją Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose ir ar Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios Šventasis Sinodas smerkia apgailėtinus kolaboravimo atvejus tarp atskirų Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios vyskupų ir kunigų? Jei taip, prašome paskelbti oficialius dokumentus šiuo klausimu.
Sąžiningi ir nedviprasmiški Šventojo Sinodo atsakymai į šiuos klausimus nuramintų Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios tikinčiuosius ir dvasininkus bei paskatintų visos Ukrainos visuomenės požiūrio į UOB pokyčius.
Jei oficialių dokumentų dėl visų ar kai kurių iš šių klausimų dar nėra, prašome juos pateikti kitam UOB Šventojo Sinodo posėdžiui, kad būtų parengta oficiali pozicija šiuo klausimu, arba oficialioje Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios interneto svetainėje paskelbti atsisakymo pateikti juos svarstyti Šventajam Sinodui priežastį.
Deja, „Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios valdymo įstatų“ nuostatos nepateikia jokių atsakymų į iškeltus klausimus dėl Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios bažnytinio-kanoninio ryšio ir priklausomybės nuo Rusijos Ortodoksų Bažnyčios, kurie egzistavo visus pastaruosius 30 metų. Aiškių ir nuoseklių atsakymų į šiuos ir kitus klausimus nebuvimas Rusijos karo prieš Ukrainą metu kelia dar didesnį nepasitikėjimą UOC vadovybe.
Tikimės, kad Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios Šventojo Sinodo nariai, jei jie iš tiesų nori atstovauti Ukrainos žmonių Bažnyčiai, o ne Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai Ukrainoje, su pastoraciniu rūpestingumu priims šiuos klausimus ir pateiks išsamius bei nedviprasmiškus oficialius atsakymus į juos", - rašoma kreipimesi.
Kreipimusi pasidalinta FB puslapyje „UOB dvasininkų balsas“: https://www.facebook.com/golos.duhovenstva.upc, taip pat Viče YouTube kanale: https://youtu.be/d9yqOJrUfjE.
Parašai po dvasininkų ir tikinčiųjų kreipimusi į Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios Sinodą renkami čia: https://forms.gle/EdkT9ndo5PKG44Nx7.
Nuo 2022 m. vasario iš Maskvos patriarchato Bažnyčios Ukrainoje į autokefalinę Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią perėjo jau beveik 700 parapijų, vidutiniškai per dieną pereina 2-3 parapijos. Deja, daug kam pereiti nedrąsu, nes Maskvos patriarchatas net trisdešimt metų aktyviai skelbė prieš nepriklausomybę nuo Maskvos nukreiptą propagandą. Ir dabar tikina tikinčiuosius, neva autokefalinė Bažnyčia „netikra“. Būtent bandydama sustabdyti nuolatinį parapijų „nutekėjimą“ MP Bažnyčia Ukrainoje ir paskelbė apie neaiškią „nepriklausomybę“, kuri sukėlė sumaištį netgi bendruomenės viduje – patys kunigai nežino, ar tebepriklauso Maskvos patriarchatui.
Lengva atpažinti, kad tą pačią taktiką Maskvos patriarchatas naudoja ir Lietuvoje – vietinė vyskupija nuolat skelbia apie savo „nepriklausomybę“, nors nei atsiskyrimo nuo Maskvos, nei autokefalijos siekis neegzistuoja. Taip pat ir Ukrainoje, ir Lietuvoje Maskvos patriarchato atstovai abstrakčiai smerkia karą, nors niekur oficialiai nepasmerkia nei Maskvos patriarcho Kirilo pareiškimų apie karą, nei „Rusų pasaulio“ ideologijos.
