Kas dirbo prie naujojo stačiatikių vyskupijos laikraščio?
Šiandien laikmetis.lt mano akyse galutinai krito, ne pirmą kartą paskelbdami prokremlišką informaciją... Turėjome susitarimą apie straipsnių perpublikavimą iš ortodoksas.lt, bet parašiau Tomui, kad bendradarbiavimą norėčiau nutraukti, nes, mano nuomone, žiniasklaida turi turėti tam tikrą vertybinį stuburą. Gerbiu ir krikščioniškai myliu Tomą, bet jų redakcinės politikos suprasti negaliu, ir ne tik dėl šiandienos straipsnio.
„Vedančiuoju“ laikmetis.lt straipsniu buvo Maksimo Rogalskio, prisistatančio laikraščio „Stačiatikių Lietuva“ redaktoriumi apgailestavimas, kad nesileidžiu į „mokslinę diskusiją“ su Baltarusijos valstybinio universiteto istoriku Aleksandru Bendinu, o vietoje to pateikiu Lietuvos istorikų recenzijas, kur jie kalba apie A. Bendino publikacijų nemoksliškumą ir propagandinį jo veiklos pobūdį.
Kas tas Maksimas Rogalskis? Jis – vienas naujųjų Maskvos patriarchato Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos informacinės politikos formuotojų, etatinis vyskupijos darbuotojas. Ir tuo pačiu M. Rogalskis yra rusakalbio Estijos leidinio rus.objektiiv.ee redaktorius, kurį „International centre for defence and security“ organizacija apibūdina kaip „prokremliškai orientuotą, abejotinos reputacijos ir/ar antidemokratišką“.
(žr. 11 ir 13 išnašas: https://www.globsec.org/.../Disinformation-networks-of... ).
Maksimas Rogalskis daug metų dirba žurnalistu Estijos rusakalbei televizijai bei leidiniams, yra dalyvavęs Estijos politikoje, 2014-2015 m. priklausė IRL partijai, 2016-2020 m. – centristų partijai. „Savo pasitraukimą iš IRL jis, be kita ko, aiškino tuo, kad partija taip ir neatsigręžė į rusus“ (DELFI.ee). Štai toks nepolitiškas žmogus.
Beje, naujojo Maskvos patriarchato Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos laikraščio Redkolegijoje yra ir jo žmona Marija (tikrasis vardas – kitas) Jokubovskaja, vyskupijos tinklalapyje nurodyta kaip vyskupijos atstovė spaudai.
Žinoma, istorija būtų neišbaigta, jeigu naujojo stačiatikių vyskupijos laikraščio nebūtų spausdinusi UAB „Respublika“. Taip, ta pati „Respublika“, kuria vasario mėnesį prasidėjus karui nebeprekiauja didieji prekybos centrai ir kurios į namus nebeneša „Lietuvos paštas“.
Su prokremliška propaganda ginčytis, tai kaip su pliku pešiotis, visiškai bergždžias reikalas. Todėl ir nediskutuoju, o tik parodau iš kur ausys dygsta – mąstantiems žmonėms išgirdus kas ir kaip viskas tampa aišku.
