God is a Man of War apžvalga
Stephen de Young, „God is a Man of War“. Leidykla „Ancient Faith Publishing“, 2021 m.
Jau perskaičiau naująją ortodoksų biblisto kun. Stephen de Young knygą, kuri pažodžiui anglų kalba vadinasi „Dievas yra karo vyras“ (God is a Man of War). Tai - Išėjimo knygos (Iš 15,3) citata, lietuviškai A. Rubšio išversta „Viešpats yra galiūnas“, K. Burbulio - „Viešpats yra karžygys“. „Jau“ - nes išėjo ji ne seniau nei prieš savaitę.
Knyga skirta kontroversiškiausioms Senojo Testamento temoms - smurtui, šventiesiems karams, mirties bausmėms, prievartavimams ir kt. Ateistai mėgsta tas vietas atsiversti sakydami: „Štai kokius amoralius daylkus aprašo jūsų Biblija ir kokius baisius dalykus nurodo Dievas“. Kai kurie krikščionys, priešingai, bando tų vietų nepastebėti, nes jos trukdo savo susigalvotam Dievo įvaizdžiui.
Senasis Testamentas kalba apie Dievo rūstybę, apie Dievo teismą, apie Dievo rykštes Egiptui ir tvaną, siųstą žmonijai. Jozuės knyga pasakoja apie Dievo įsakytą šventąjį karą, ištisų tautų žudymą. Negana to, autorius atkreipia dėmesį, kad pasaulio pabaigos katalizmų ir Paskutiniojo Teismo vaizdiniai Naujojo Testamento paskutinėje knygoje - Apokalipsėje (Apreiškime Jonui) - lygiai taip pat (kaip turintį galią teisėją ir baudėją) vaizduoja Jėzų Kristų. Beje, ir Senojo Testamento Dievas, ir Apreiškimo Jonui Dievas yra apgiedamas kaip „Viešpats sebaot“ - galybių, arba kareivijų Viešpats. Kaip visa tai suderinama su Dievo meile?
Kun. Stephenas parodo, kad Senajame Testamente, kaip ir Naujajame, Dievas yra vaizduojamas kaip mylintis, kaip užtariantis našlaičius ir našles, kaip užtikrinantis teisingumą nuskriaustiems. Kodėl Dievas įsako vienus ar kitus dalykus paaiškinama būtent per Senojo Testamento teisingumo - mišpat - sampratą. Kaip ir ankstesnėje knygoje (The Religion of the Apostles) bei tinklalaidėje (The Lord of Spirits), kun. Stephenas stengiasi paaiškinti skaitytojui vidinę paties Senojo Testamento logiką pristatydamas to meto žmonių mąstymą, dvasinio pasaulio, gyvenimo supratimą. Šitaip jis parodo, kad Senojo Testamento Dievas tas pats, kaip ir Naujojo Testamento, ir tas pats Bažnyčios Dievas. Įsigilinus į vidinę logiką, visi atskiri taškai staiga susijungia į prasmingą visumą. Ir, žinoma, šios knygos kontekste svarbu, kad tai paaiškina Dievo veiksmus bei įsakymus.
Be Jozuės knygos šventojo karo ir susijusių vietų, knygoje dar nagrinėjamos atskiros sudėtingos istorijos. Ne vienam kilo klausimas, kodėl pranašas Eliziejus savo prakeikimu užtraukė mirtį keturiasdešimt dviems paaugliams, kodėl Lotas atidavė savo dukteris sužvėrėjusiai miniai, kodėl teisėjas Jafta sudegino savo dukterį ir kt. Kitaip tariant, knyga ne vaikams ir atsako į klausimus, kurių sekmadieninėje mokykloje ar tikybos pamokose moksleiviai nenagrinėja.
Nežinau, ar ši knyga įtikintų ateistą, bet ji tikrai tinka skaityti visiems krikščionims, kuriems nesuprantama Dievo rūstybės ir šventųjų karų tema. Ji papildomai aktuali pandemijos metu - galbūt dalis minčių autoriui kilo būtent mąstant apie dabartinę mūsų situaciją (yra netgi poskyris pavadinimu „Karantinas“). Kaip ir viskas, ką rašo kun. Stephenas, knyga skaitoma labai lengvai, o didžiausiu jos pliusu laikau įvadą į tą pasaulėvaizdį, kuris padeda skaityti Senąjį Testamentą.
Vieninteliu knygos trūkumu įvardyčiau tą patį, kaip ir The Religion of the Apostles - galėtų būti daugiau nuorodų į kitus autorius, kitus šaltinius (nors šį kartą jų tikrai daugiau). Esu išsakęs šį priekaištą ir pačiam autoriui, tačiau jo įsitikinimu tie, kas nori gilintis rimčiau, gali skaityti jo mokslinius darbus, o šias savo knygas jis laiko populiariąja literatūra visiems (ne)tikintiesiems, tad ir išnašų deda mažai. Visgi, kai vietomis jo požiūris visiškai sulaužo įsitikinimus, suformuotus tikybos pamokų ir seminarijos mokslų, norisi žinoti, iš kur kyla toks autoriaus požiūris.
