Kaip Ortodoksų Bažnyčioje vyksta išpažintis?
Išpažintis yra sakramentas, kurio metu išpažinęs savo nuodėmes ir regimu būdu išreiškęs valią gauti kunigo atleidimą asmuo, neregimu būdu gauna nuodėmių atleidimą iš Paties Viešpaties Jėzaus Kristaus. Tai tarsi krikšto pažadų atnaujinimas - juk krikšto metu žmogus atsiverčia į Dievą, palieką visą senąjį gyvenimą ir pradeda naują gyvenimą Kristuje. Krikštas, kaip dvasinis gimimas, nekartojamas. Bet jeigu žmogus vėl nusigręžė nuo Dievo, jam reikia atnaujinti santykį. Tai jis daro per atgailą (išpažintį).
Ortodoksų Bažnyčioje išpažintis vyksta neformaliai. Kunigas, apsirengęs epitrachilį (ilgą juostą) stovi prie analojaus (stalelio, pulto), ant kurio guli Kryžius ir Evangelija. Priėjęs žmogus tiesiog pradeda pasakoti, dėl ko gailisi, nuo ko nusigręžė ir išreiškia ryžtą pradėti gyvenimą nuo švaraus lapo, atsižadėjus blogybių gyventi pagal Dievą. Kunigas yra išpažinties liudininkas, kuris gali padėti suprasti, jeigu dėl kažkokių gyvenimo situacijų kyla neaiškumu, patarti, o taip pat, jei tai reikalinga - skirti epitemiją (lietuvių vadinama „atgaila“ arba „pakūta“), tam tikras praktikas, dvasines priemones, kurios turėtų padėti išsigydyti sielą (epitemija Ortodoksų Bažnyčioje nėra skiriama kiekvienos atgailos metu, tik tada, kai to tikrai reikia žmogui). Išpažintis yra būtent sielos gydymo metas, priimantis išpažintį kunigas tėra gydytojo padėjėjas, kuris, esant reikalui, gali išrašyti papildomų vaistų.
Išpažinti savo nuodėmes galima ir stovinti, ir klūpant, o kai kuriuose kraštuose yra toks paprotys, kad išpažinties metu kunigas iškart apgaubia atgailaujančiojo galva epitrachiliu. Lietuvoje paprastai taip nedaroma. Kai kur prie išpažinties vietos statomos širmos, kad žmonės turėtų daugiau privatumo.
Po tokio neformalaus pokalbio su kunigu, kunigas apgaubia atgailaujančiojo galvą epitrachiliu ir kalba išrišimo maldą. Išrišęs nuodėmes, nuima epitrachilį ir tada atgailavęs žmogus bučiuoja kryžių ir Evangeliją, šitaip pasižadėdamas nešti savo kryžių ir gyventi pagal Evangeliją. Pabučiavus paprastai prašoma kunigo palaiminimo, kad jis leistų priimti Švč. Komuniją. Gavus palaiminimą, atgaila baigta.
Kaip prašoma kunigo palaiminimo? Ne tik po išpažinties, bet ir šiaip sutikus kunigą ar vyskupą ortodoksams įprasta paprašyti kunigo palaiminimo. Tai daroma sudėjus rankas viena ant kitos, dešinę ant kairės:
