Akatistas ir malda šv. Juozapui Sužadėtiniui

AKATISTAS ŠVENTAJAM, TEISIAJAM JUOZAPUI, ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS SUŽADĖTINIUI


(minėjimas – pirmą sekmadienį po Šv. Kalėdų).

Sudarė: prof. P. S. Kazanskis (Maskvos dvasinė akademija).

Patvirtintas naudojimui Ortodoksų Bažnyčioje Švč. Valdančiojo Sinodo nutarimu nr. 640, 1871 m. gegužės 28 d.

Į lietuvių kalbą išverstas 2019 m., diak. G. S.

Tekstas sudaro netobulą abėcėlinį akrostichą: ABČDEGIJKLNOPRŠTUVŽ.

Troparas šv. Juozapui, 2 tonas
Skelbki gerąją naujieną, Juozapai,/ Dovydui, kad jis tapo Išganytojo tėvu/ Mergelę, matei gimdančią/ su piemenėliais Dievą šlovinai,/ su išminčiais garbinai,/ angelų žinią gavai./ Melski Kristų Dievą, mūsų sielų išganymo.

Kondakas šv. Juozapui, 3 tonas
Šiandien dieviškasis Dovydas prisipildo džiaugsmo/ Juozapas ir Jokūbas šlovina/ džiaugiasi, kad jų giminę vainikavo Kristaus gimimas/ nuostabiai žemėje Gimusįjį apgieda ir maldauja:/ „Dosnusis, pasigailėk Tave garbinančių!“

AKATISTAS
1 KONDAKAS
Nenugalimasis Švenčiausiosios Mergelės Marijos sergėtojau,/ Dievo-Žmogaus globėjau ir maitintojau, teisusis Juozapai,/ šlovindami tavo tarnystę Dievo Žodžio įsikūnijimo slėpiniui/ Tau gyriaus giesmę giedame./ Dabar stovėdamas prie Kristaus, mūsų Dievo sosto,/ būdamas artimas Jam, melski, už mus, tau šaukiančius:/
Džiūgauki, teisusis Juozapai, greitasis pagalbininke, besimeldžiantis už mūsų sielas!

1 IKAS
Angelas Dievo Žodžio gimimo iš Nekalčiausiosios Mergelės slėpinį sergėdamas nuo žmonių liežuvių ir šėtono pinklių, tave, teisusis Juozapai, nuolankusis dailide, išrinko būti Dievo sargu ir Švenčiausiosios Marijos mergystės liudininku. Todėl, šlovindami tave, kaip rinktinį Dievo slėpinio tarną, tau šaukiame:
Džiūgauki, Jesės kelmo garbingoji atžalà!
Džiūgauki, Kuris vidujai buvai papuoštas karališkąja didýbe!
Džiūgauki, žemiškuoju neturtu pelnęs dvasios turtą!
Džiūgauki, žinomumo nesiekęs, bet pelnęs šlovę amžiną!
Džiūgauki, būdamas šlovingesnis už karaliùs!
Džiūgauki, teisesnis už patriarchus ir prótėvius!
Džiūgauki, teisusis Juozapai, greitasis pagalbininke, besimeldžiantis už mūsų sielas!

2 KONDAKAS
Būnant Mergelei Marijai Šventyklos globoje, vyriausiasis kunigas Zacharijas stebėjo, kaip ji augo. Kai atėjo jos pilnametystė, Viešpačiui sušuko: „Viešpatie, parodyk man vyrą, vertą susižadėti su Mergele!“ Juozapo lazdai pražydus, Zacharijas atvedė jam Mergelę giedodamas: „Aleliuja“.
Aleliuja, aleliuja, aleliuja.

2 IKAS
Čia, žemėje visi kraštai supranta tavo teisumą, šventasis Juozapai, nes tau teko su niekuo nepalyginama garbė tapti labiausiai palaimintos Mergelės sužadėtiniu – iš Jos be vyro kilo Kristus Dievas! Buvai išrinktas šiam žygdarbiui, nes tvirtai sergėjai tikėjimą, skaistumą, nuolankumą ir visas dorybes; todėl tau šaukiame:
Džiūgauki, vertai su Tyriausiąja sužadėtasis!
Džiūgauki, tikėjimo vyre, po savo stogu Šventąją Mergelę Mariją priėmęs, per tikėjimą Dievo Sostu tapusią!
Džiūgauki, nes esi dvasios nuolankiõs!
Džiūgauki, nes esi širdies paprastõs!
Džiūgauki, nes dorybėmis pasipuošei!
Džiūgauki, šventasis, nes Švenčiausiajai pasitarnavai!
Džiūgauki, teisusis Juozapai, greitasis pagalbininke, besimeldžiantis už mūsų sielas!
3 KONDAKAS
Dievo Galybė savo šešėliu apgaubė Santuokos Nepažinusiąją, ir ji pradėjo. Šio slėpinio nesuprato Juozapas, bet Aukščiausiojo pamokytas, pradėjo šlovinti: „Aleliuja“.
Aleliuja, aleliuja, aleliuja.

3 IKAS
REegėdamas Mergelę, Kurioje Dievas malonėjo apsigyventi, Juozapas sutriko, nes Ji nebuvo pažinusi santuokos Jo širdį ėmė kankinti abejonės, tad, būdamas teisus, nutarė ją paleisti, teismą visažiniam Dievui patikėdamas, ir išmokydamas mus giedoti:
Džiūgauki, skaistumo gynėjau uolusis!
Džiūgauki, izraelite, kuriame nėra klastos!
Džiūgauki, savo būdu – romusis!
Džiūgauki, nes visas viltis į Dievą dedi!
Džiūgauki, nes Jo Apvaizdai save ir kitus patiki!
Džiūgauki, teisusis Juozapai, greitasis pagalbininke, besimeldžiantis už mūsų sielas!

4 KONDAKAS
Kai abejonių daugybė skaistųjį Juozapą kankino, angelas apreiškė jam Dievo Sūnaus, pasaulio Gelbėtojo gimimo iš Nesutuoktosios Mergelės Marijos gimimo slėpinį, šitaip tardamas: „Jam duosi Jėzaus vardą, nes Jis išgelbės Savo tautą iš nuodėmių“; todėl mes Dievą šloviname: „Aleliuja“
Aleliuja, aleliuja, aleliuja.

4 IKAS
Girdėjęs apie Šventojo Rašto pranašystę: „Štai Mergele nešios įsčiose ir pagimdys sūnų Emanuelį“, patikėjai, o teisusis Juozapai, kai tau angelas pasakė, kad  Viešpaties pirštas joje, tarsi užantspauduotoje Knygoje, įrašė Savo Žodį. Todėl priėmei Mariją į savo namus, tarnaudamas Nekalčiausiajai pagarbiaĩ ir uõliai kaip tarnas. Tai atmindami, tau šaukiame:
Džiūgauki, nes savo širdį Dievo Įstatymo pažinimui paskyrei!
Džiūgauki, nes savo protą Dievo slėpiniams atvėrei!
Džiūgauki, nes pirmiau visų žmonių tau buvo leista regėti didį pamaldumo slėpinį – kaip Dievas žemėj apsireiškė.
Džiūgauki, nes pažinai Jo atėjimą, kurio Dievas žmones nuo nuodėmių išgelbėjo!
Džiūgauki, nes tvirtai įtikėjai tuo, kas tau buvo apreikšta!
Džiūgauki, nes tikėjimas tau teisumu bus įskaitytas!
Džiūgauki, teisusis Juozapai, greitasis pagalbininke, besimeldžiantis už mūsų sielas!

5 KONDAKAS
Dievo išrinktąją Mergelę priėmęs į Savo namus, palaimintasis Juozapai, pamilai Ją, kaip Sužadėtinę, gerbei Ją, kaip Skaisčiausiąją Mergelę ir Pasaulio Gelbėtojo Motiną, tarnavai jai pagarbiai ir pamaldžiai, visa širdimi atsidavei, kad išsipildytų visa, kas parašyta Įstatyme ir pranašų raštuose, kad kartu su Marija Dievą šlovintumei: „Aleliuja“
Aleliuja, aleliuja, aleliuja.

5 IKAS
Išvydęs ėdžiose, Beltiejuje, žvaigždę, iš Jokūbo giminės sušvitusią, pirmasis pagarbinai Gimusįjį, ir, kai atnašavo dangūs žvaigždę, angelai - giesmes, piemenėliai - šlovinimą, išminčiai - nusilenkimus ir dovanas, Tu, teisusis Juozapai, visą save dovanojai Viešpačiui kaip atnašą. Savo gyvenime, darbus ir rūpesčius paskyrei tarnystei Jam, todėl tau giedame:
Džiūgauki, nes anksčiau už kitus regėjai tekančią Teisumo Saulę!
Džiūgauki, pirmasis įsikūnijusio Dievo Žodžio, prieš amžius gimusio iš Tėvo, liudininke ir tarne!
Džiūgauki, dailide, kuriam duota malonė būti pasaulį Išdailinusiojo tėvu!
Džiūgauki, sergėtojau ir globėjau Vaiko, kuriam tarnauja galybės angelų!
Džiūgauki, nes tapai pamaldžiuoju Dievo Žodžio Motinos tarnu!
Džiūgauki, teisusis Juozapai, greitasis pagalbininke, besimeldžiantis už mūsų sielas!

6 KONDAKAS
Jau Įstatymo ir pranašų raštuose Skelbtąjį, tu tarsi žmogų aštuntąją dieną apipjaustei. Jam davei prieš pasaulio sukūrimą Trejybės sumanytą vardą „Jėzus“. Šį vardą, tarsi brangakmenį verčiausią, iš dangiškų lobynų atneštąjį, tu pateikei pasauliui: angelai nustebo, žmonės - džiaugėsi, o demonai drebėjo. Tarsi mira juo visatą pakvėpinęs, šaukei Dievui: „Aleliuja!“
Aleliuja, aleliuja, aleliuja.

6 IKAS
Kai Kūdikyje Jėzuje, Simeono žodžiais tariant, sužibo šviesa pagonims apšviesti ir Izraelio tautos garbė, netrukus pasirodė tamsus debesis: Erodas pakvaišo Vaikelio ieškodamas. Tauta sunerimo,. Motina gavo pranašystę, kad Jos širdį pervers kalavijas, ir tavo tikėjimas bei kantrybė buvo visiems parodyti. Tau, kantriam ir tvirtam tikėjime, mes balsiai giedame:
Džiūgauki, aukse, nuolat grūdinamas gundymais!
Džiūgauki, kad džiaugsme išlieki nuolankus, o išbandymuose – kantrus!
Džiūgauki, kad visada esi ištikimas slėpiniams, tau patikėtiems!
Džiūgauki, nes tavo drąsa neišblėsta!
Džiūgauki, nes tikėjimas, tarsi žvaigždė tamsoje tave veda!
Džiūgauki, nes gyvenimo audrų metu, Dievas visad tau buvo inkaru!
Džiūgauki, teisusis Juozapai, greitasis pagalbininke, besimeldžiantis už mūsų sielas!

7 KONDAKAS
Labai pasitikėdamas angelu, kai norėjai išgelbėti Atėjusį išgelbėti pasaulį nuo Erodo įsiučio, jo pamokytas bemat bėgai į Egiptą, ir nekilo tau mintis priekauštauti: „Kitus gelbėja, o pats negali išsigelbėti“. Kaip tikėjimo vyras, kaip Naujasis Adomas, negalvojai apie laukiančius kelionės sunkumus, apie grįžimo laiką, bet kartu su Marija ir Kūdikėliu iškeliavai į Egiptą, džiugiai giedodamas Dievui; „Aleliuja!“
Aleliuja, aleliuja, aleliuja.

7 IKAS
Naujuoju Juozapu tapai Egipte: kaip tas senasis gelbėjo egiptiečius nuo bado, taip tu gelbėjai juos nuo pagonybės keliamo dvasinio bado, gelbėdamas jų ir viso pasaulio Gelbėtoją. Tu jiems atnešei Gyvybės Duoną, amžinojo gyvenimo sėklas pasėjai, iš kurių Egipto dykumoje išaugo nuostabūs ūgliai, todėl tau giedame:
Džiūgauki, Kristaus vargus ir rūpesčius dykumoje džiaugsmingai kentėjęs!
Džiūgauki, pedagoge, per gyvenimą Jėzų vedęs, kaip Jis kadaise vedė per dykumą Izraelį debesies ir ugnies stulpu!
Džiūgauki, kad maitinai Tą, Kuris Savo tautą maitino mana!
Džiūgauki, kad nešei ant rankų Tą, Kuris viską sukūrė ir viską ant Savo pečių neša!
Džiūgauki, kad išgelbėjai nuo Erodo pykčio Tą, Kuris išgelbėjo Dievo tautą nuo faraono rūstybės! Džiūgauki,  nes Egiptui už vergovę atsilyginai būsimosios visų įvaikystės dovanos apreiškimu!
Džiūgauki, teisusis Juozapai, greitasis pagalbininke, besimeldžiantis už mūsų sielas!

8 KONDAKAS
...O patyręs visą tą stebuklą: matydamas pagal pranašystę iš Mergelės žmogaus kūne gimusį Dievą, suvystytą ėdžiose; angelų šlovinimą; kūno apipjaustymą; Rytų išminčius su dovanomis atėjusius pagarbinti; Erodo pyktį; Simeono paskelbtą visų tautų išganymą ir Šviesą pagonims; kalaviją, pervėrusį Gimdžiusiosios širdį; Tu pažinai, kad Dievas yra tikras Dievas ir Tikras Žmogus, ir pagarbinai: „Aleliuja!“
Aleliuja, aleliuja, aleliuja.

8 IKAS
Pavedęs visa save Dievui, per angelą pašaukusiam Savo Sūnų iš Egipto, paklusai Jo valiai ir apsigyvenai su Jėzumi ir Marija Nazareto mieste, idant išsipildytų pranašo žodžiai apie tai, kad „Jį vadins nazariečiu“. Todėl mes tau, kaip ištikimam Dievo tarnui, balsiai giedame:
Džiūgauki, Dievo valios vykdytojau!
Džiūgauki, Dievo plano įgyvendintojau!
Džiūgauki, angelų su angelais čia bendravęs!
Džiūgauki, šiame pasaulyje dangaus slėpinius pažinęs!
Džiūgauki, pranašų ištaras apie Jėzų išgirdęs!
Džiūgauki, viską pamaldžiai širdies gilumoje išnešiojęs ir niekam neatskleidęs!
Džiūgauki, teisusis Juozapai, greitasis pagalbininke, besimeldžiantis už mūsų sielas!

9 KONDAKAS
Romiu nuolankumu Dievo stebimės: jis tavęs, Juozapai, kaip vaikelis tėvo klauso, kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme; tad ir mes Jį garbiname giedodami: „Aleliuja!“
Aleliuja, aleliuja, aleliuja.

9 IKAS
Šlovingiausiųjų ortarių žodžių nepakaktų, kad apgiedotume tave, teisusis Juozapai! Juk Dievo Motina, dangaus ir žemės Karalienė, tave vadino Savo Viešpačiu (arba: šeimininku), o įsikūnijęs Dievo Sūnus tave vadino tėvu. Tavo žemiški namai tapo dangiškųjų šventybių saugykla, nes juose gyveno dangaus ir žemės Karalius. Todėl nuolankiai tau giedame:
Džiūgauki, Dievo išrinktasis sergėti dangiškųjų šventybių Skrynią!
Džiūgauki, nuostabusis dailide, kurio namuose gyveno Išdailinęs dangų ir žemę!
Džiūgauki maitintojau ir globėjau Jėzaus, kuris rūpinasi visais regimais ir neregimais padarais!
Džiūgauki, nes žemėje galėjai regėti Dievo Sūnų ir laikyti Jį rankose bei bučiuoti!
Džiūgauki, kad ir po iškeliavimo į dangaus buveines, kur šviečia Jo, šlovės Karaliaus veido šviesa, toliau garbini Jį, Tėvą ir Šventąją Dvasią!
Džiūgauki, teisusis Juozapai, greitasis pagalbininke, besimeldžiantis už mūsų sielas!

10 KONDAKAS
Tu, palaimintasis Juozapai, gali padėti kiekvienam, kuris prašo tavo užtarimo bei palaikymo, nes Tas, Kuris klausė tavęs visame kame gyvendamas žemėje, girdi tave besimeldžiantį ir danguje, kur stovi Jo akivaizdoje prie angelų chorų ir su jais giedi: „Aleliuja!“
Aleliuja, aleliuja, aleliuja.

10 IKAS
Užuovėja esi kiekvienam, tavo apgynimo besišaukiančiam, teisus Juozapai. Pažvelk ir į mus, tavo užtarimo prašančius, pagundų audros apsuptus, varguose ir reikaluose tau giedančius:
Džiūgauki, greitas mūsų pagalbininke nepritekliaus ir išbandymų metu!
Džiūgauki, tvirta mūsų viltie abejonių audros metu!
Džiūgauki, mūsų išsilaisvinime iš žmonių apkalbų!
Džiūgauki, maitintojau To, Kuris maitina viską Savo žodžiu!
Džiūgauki, nes gelbėji mus nuo dvasinio bado ir visokio sielvarto!
Džiūgauki, teisusis Juozapai, greitasis pagalbininke, besimeldžiantis už mūsų sielas!

11 KONDAKAS
Sugrudusiomis širdimis tau giedame, išmintingasis Juozapai, ir meldžiame tavęs: kaip sergėjai nuo visokių nelaimių ir bėdų Patį Viešpatį Kristų, taip būdamas prieš Jį melsk, kad saugotų Savo Šventąją [Ortodoksų] Bažnyčią nuo visokio regimų ir neregimų Jos priešų pykčio. Savo užtarimu nuvyk nuo mūsų tėvynės [Lietuvos] visas bėdas, idant tyliai ir ramiai nugyvenę gyvenimą, giedotume Dievui: „Aleliuja!“
Aleliuja, aleliuja, aleliuja.

11 IKAS
Vaiskųjį šviesulį – dvylikametį Jėzų – tu aptikai Šventykloje šviečiant esantiems tamsybėje, skelbiantįjį tikrąjį žinojimą Dievo įstatymo mokytojams ir atskleidžiantį didį Savo tarnystės dangiškajam tėvui slėpinį, todėl Tau balsiai giedame:
Džiūgauki, ištikimas Tėvo Įstatymo sergėtojau!
Džiūgauki, nes vykdydamas Įstatymą vaikelį Jėzų į Jo Tėvo namus atvedei!
Džiūgauki, nes Jėzui pasilikus Jeruzalėje, kartu su Motina tarsi tėvas dėl jo susirūpinai!
Džiūgauki, nes ieškojai Jo pas gimines bei draugus ir neradai, bet grįžęs į Jeruzalę po trijų dienų radai Jį Šventykloje, sėdintį tarp Jo klausančių ir klausinėjančių mokytojų!
Džiūgauki, teisusis Juozapai, greitasis pagalbininke, besimeldžiantis už mūsų sielas!

12 KONDAKAS
Vaikelis Jėzus augo malone Dievo ir žmonių akyse, tu viską dėjaisi į širdį, tarsi ištikimas tarnas, sergėdamas viską tarsi lobį iki tos dienos, kada visi tikintieji Dievui ir pasaulio Gelbėtojui kartu giedos: „Aleliuja!“
Aleliuja, aleliuja, aleliuja.

12 IKAS
Žvelgdami į tavo vargus, į tavo žygdarbius, apgiedame, šloviname ir pagerbiame tavo užmigimą Viešpatyje. Dievo Žodžio ir Jo Motinos glėbyje atadai atilsį nuo savo rūpesčių, teisus Juozapai, turėdamas nepajudinimą tikėjimą palaima, laukiančia amžinybėje. Todėl tau giedame:
Džiūgauki, nes buvai ištikimas didžiojoje tarnystėje!
Džiūgauki, nes dėl to didžią garbę gavai iš Dievo!
Džiūgauki, žemėje dangaus šlovę ir grožį pažinęs!
Džiūgauki, Būsimojo Amžiaus Tėvo į būsimąjį amžių ramybėj išlydėtas!
Džiūgauki, nes Dovydui paskelbei džiaugsmingąją naujieną!
Džiūgauki, visiems esantiems pragaruose pranešęs, kad ateina Kristus, visus išvaduosiąs ir žmonių giminę išgelbėsiąs!
Džiūgauki, teisusis Juozapai, greitasis pagalbininke, besimeldžiantis už mūsų sielas!

13 KONDAKAS
O šventasis ir teisusis Juozapai! Priimk šį menką mūsų maldavimą, tavo galingu užtarimu melski Kristų Dievą, kad Savo malone padarytų mus tvirtais ir nepajudinamais ortodoksiško tikėjimo išpažinėjais, kad būtume uolūs ir nenukrypstantys nuo kelio Jo įsakymų sergėtojai, kad suteiktų visa, kas naudinga šiame laikiname gyvenime ir amžinybėje, tiems, kurie gieda Jam: „Aleliuja!“
Aleliuja, aleliuja, aleliuja.
(šis kondakas skaitomas tris kartus)

1 IKAS
Angelas sergėdamas Dievo Žodžio gimimo iš Nekalčiausiosios Mergelės slėpinį sergėdamas nuo žmonių liežuvių ir šėtono pinklių, tave, teisusis Juozapai, nuolankusis dailide, išrinko būti Dievo sargu ir Švenčiausiosios Marijos mergystės liudininku. Todėl, šlovindami tave, kaip rinktinį Dievo slėpinio tarną, tau šaukiame:
Džiūgauki, Jesės kelmo garbingoji atžala!
Džiūgauki, Kuris vidujai buvai papuoštas karališkąja didybe!
Džiūgauki, žemiškuoju neturtu pelnęs dvasios turtą!
Džiūgauki, žinomumo nesiekęs, bet pelnęs šlovę amžiną!
Džiūgauki, būdamas šlovingesnis už karalius!
Džiūgauki, teisesnis už patriarchus ir protėvius!
Džiūgauki, teisusis Juozapai, greitasis pagalbininke, besimeldžiantis už mūsų sielas!

1 kondakas
Nenugalimasis Švenčiausiosios Mergelės Marijos sergėtojau,/ Dievo-Žmogaus globėjau ir maitintojau, teisusis Juozapai,/ šlovindami tavo tarnystę Dievo Žodžio įsikūnijimo slėpiniui/ Tau gyriaus giesmę giedame./ Dabar stovėdamas prie Kristaus, mūsų Dievo sosto,/ būdamas artimas Jam, melski, už, tau šaukiančius:/
Džiūgauki, teisusis Juozapai, greitasis pagalbininke, besimeldžiantis už mūsų sielas!
(Akatisto pabaiga)
(giedamas troparas ir kondakas)

- Sugrudusiomis širdimis, šventojo Juozapo užtarimo melskime!
- Šventasis Juozapai, melski Dievą už mus!
MALDA ŠV. JUOZAPUI
O šventasis ir teisusis Juozapai! Dar būdamas žemėje buvai itin artimas Dievo Sūnui, Kuris malonėjo tave vadinti Savo tėvu ir tavęs klausytis, nes buvai Jo Motinos sužadėtinis. Tikime, kad dabar teisiųjų draugijoje esi dangiškose buveinėse ir kiekvieną tavo prašymą girdi mūsų Išganytojas Dievas. Todėl tavo globos, tavo apgynimo šaukdamiesi, nuolankiai tavęs prašome: kaip pats buvai nuo abejonių audros išgelbėtas, taip padėk ir mums, kankinamiems klaidinančių minčių ir aistrų. Kaip saugojai Nekalčiausiąją Mergelę nuo žmonių apkalbų, taip ir mus apgink nuo bet kokio šmeižto; kaip nuo visokių nelaimių ir bėdų sergėjai įsikūnijusį Viešpatį, taip ir savo užtarimu globok Jo Bažnyčią ir visus mus. Žinai, Dievo šventasis, kad ir Dievo Sūnus tomis dienomis, kai apsigyveno tarp žmonių, turėjo kūno poreikių, ir visada Juo pasirūpindavai. Tad ir dabar meldžiame tavęs, kad savo užtarimo malda pasirūpintum visais mūsų poreikiais, kad gautume visas gėrybes, būtinas šiame gyvenime.
Ypač meldžiame tavęs išprašyti mums nuodėmių atleidimo, kad tavo sūnumi vadinamas Viengimis Dievo Sūnus, mūsų Viešpats Jėzus Kristus, mums jas atleistų ir dėl tavo užtarimo tapę verti paveldėti dangiškąją karalystę ir mes, su tavimi apsigyvenę aukštybių buveinėse, šlovintume Vienatinį Triasmenį Dievą – Tėvą ir Sūnų, ir Šventąją Dvasią – dabar ir per amžių amžius.
- Amen.

Aukštinimas: Tave aukštiname,/ šventasis ir teisusis Juozapai/ ir gerbiame tavo atminimą,/ nes už mus meldi/ Kristų, mūsų Dievą.

Populiarūs įrašai