Kodėl Dievo Motinos įvedimas į šventyklą švenčiamas lapkričio 21 d. (12.04)?


Dievo Motinos įvedimas į šventyklą, dar žinomas kaip Švč. Mergelės Marijos paaukojimas, prisimena įvykius neaprašytus Evangelijose, bet liudijamus Bažnyčios Tradicijoje ir apokrifuose. Pagal Bažnyčios tradiciją, Joakimas ir Ona Mergelės Marijos susilaukė gilioje senatvėje, kai jau vargiai kas galėtų tikėtis vaikų ir prašydami atžalos pažadėjo ją pašvęsti Dievui. Ši istorija analogiška pasakojimui apie Onos protėvę Oną, pranašo Samuelio motiną Senajame Testamente. Kaip Samuelis buvo atiduotas šventyklai, taip ir Marija.

Tėvai įvykdė savo pažadą kai Mergelei Marijai buvo trys metai. Ji buvo atvesta į Jeruzalės šventyklą pas kunigą Zachariją ir pavesta šventyklos dvasininkų dvasiniam ugdymui.

Po kelių šimtmečių nuo įvykio, Šv. Justinijonas Jeruzalėje, ant Siono kalno pastatė Naująją Dievo Motinos bažnyčią (vadinamą tiesiog „Nea”), kuri buvo pašventinta 543 m. lapkričio 21 d. Šventovė ant Siono kalno simbolizavo Dievo Motinos kopimą į Šventyklos kalną, taip pat vadinamą Sionu. Šventovės titulo šventė - lapkričio 21 (dabar pagal seną kalendorių - gruodžio 4) palaipsniui išplito kaip visuotinė šį įvykį mininti šventė.

PARAMA

Galite mus paremti:

VšĮ „Krikščionių ortodoksų iniciatyvų centras“
Sąsk. nr. (IBAN): LT487300010173170576
(Pervedimams iš užsienio: SWIFT: HABALT22)

Arba:
Contribee PayPal


Populiarūs įrašai