Psalmių formos
 |
Daugelis hebrajų poetinių ištarų susideda iš dviejų dalių, kurių tarpusavio santykis vadinamas poetiniu paralelizmu. Poetiniai paralelizmai yra kelių tipų:
1. Sinonimo paralelizmas. Antrą ištaros dalis atkartoja pirmąją kitais žodžiais („Pasigailėk manęs, Dieve, iš savo gerumo, iš savo begalinio gailestingumo sunaikink mano maištingus darbus.“ - Ps 50 (51),3).
2. Antitezės paralelizmas. Antra ištaros dalis pasako mintį, priešingą (kontrastuojančią), nei pirma („nes VIEŠPATS globoja teisiųjų kelią, nedorėlių kelias į pražūtį veda“ - Ps 1,6).
3. Sintezės paralelizmas. Antra ištaros dalis papildo/pratęsią pirmosios mintį („Kaip elnė ilgisi tekančio vandens, taip aš ilgiuosi tavęs, Dieve.“ - Ps 41 (42),2).
Šios paralelizmo rūšys būdingos ir kitoms išmintiems knygoms.
Psalmėse naudojami įvairūs poetiniai rimtai, taip pat pastebėtina, kad kai kurios psalmės yra akrostichai (kiekviena eilutė prasideda iš vis kitos abėcėles raidės, pvz. ilgoji Ps 118/119)
Psalmių tipai pagal turinį:
2. Karališkosios (mesianistinės) psalmės - 93, 96, 97, 98, 99; 2, 21,45,72, 110;
3. Raudų, maldavimų psalmės - 22, 44, 55, 74, 78, 79,80,105,106
4. Palaiminimo/prakeikimo psalmės - 1, 109, 137
5. Išminties, apmąstymų, pamokymų psalmės - 32, 37, 49, 52, 73, 90, 112, 119, 128.
