Ligonių patepimo sakramentas

Dar viena ypatinga Ortodoksų Bažnyčioje gavėnios metu taikoma praktika – bendras Ligonių Sakramento priėmimas. Atskirai paskirtu laiku, dažniausiai gavėnios vakarais, į šventovę susirenka tikintieji, kurie jaučiasi turintys sielos ar kūno negalią, kad priimtų Gydantįjį Ligonių Sakramentą. Toks šio sakramento teikimas paprastai vyskta tik gavėnios (kartais ir kitų ilgųjų pasninkų) metu. Kitais atvejais, norintieji priimti šį sakramentą asmeniškai tariasi su kunigu, tai padaryti galima bet kuriuo metų laiku. Šiandien kviečiu giliau suprasti šio sakramento prasmę ir įsigilinti į tai, kaip jis teikiamas. Siūlomas tekstas verstas iš svetainės pravoslavie.ru

Diak. Vitalis

LIGONIŲ PATEPIMAS

Ligonių patepimas (Pašventinimas aliejumi) – vienas iš septynių Ortodoksų Bažnyčios sakramentų. Ligonių patepimo metu kunigas patepa tikinčiuosius pašventintu aliejumi ir kviečia ant jų nužengti Dievo malonę, gydančią sielos ir kūno ligas.

Be kūno išgydymo, Ligonių sakramento metu prašoma ir nuodėmių atleidimo. Todėl, kad daugelis ligų yra nuodėmės pasekmės. Ir pati nuodėmė – tai liga, dvasinė liga. Ligonių sakramento metu atleidžiamos pamirštos nuodėmės (bet ne sąmoningai nuslėptos per išpažintį), pavyzdžiui, užmirštos dėl to, jog žmogui atrodo nereikšmingos.  

Daugelis galvoja, kad Ligonių sakramentas teikiamas tik mirštantiems. Tai netiesa. Šventasis Teofanas Atsiskyrėlis rašo: „Patepimas eina pas ligonį, laukiantį išgijimo. Jis nėra palydėjimas į „aną pasaulį“, o gydymas šiam gyvenimui, kad pagyventų atgailaudamas“.

Ligonių sakramentas daugybę ligonių pakeldavo iš patalo. Be to, jis apvalo nuo užmirštų ir neapgalvotų nuodėmių. O vėliau belieka pasikliauti Dievo valia.

Šventasis Ambrozijus Optietis

Ligonių sakramentas teikiamas tiek ilgadienių pasninkų metu, tiek ir bet kuriuo metu, kai kyla būtinybė.

Slaviškai šis sakramentas dar vadinamas „šventu aliejumi“ («святым елеем»), „patepimu aliejumi“ («елеопомазание») ir „aliejinė malda“ («молитвомаслие»), bet dažniau „surinkimu“ («соборование») arba „aliejiniu surinkimu“ («маслособорование») dėl to, kad pagal Bažnyčios kanonus jį turi teikti kunigų (7) susirinkimas.

Iš pradžių sakramentą teikdavo patys apaštalai, dėdami rankas ant ligonių (plg. Mk 16,18; Apd 28,8-9).

Apaštalas Petras ir Jonas išgydo luošį Jeruzalėje (Apd, 3 sk.).

Tokia šio sakramento dalis išliko ir mūsų apeigyne. Po sakramento suteikimo yra skaitoma speciali malda ir ant tikinčiųjų galvos dedama Evangelijų knyga – kaip Kristaus rankos ženklas.

Įtikėjusius lydės šie ženklai: mano vardu dės rankas ant ligonių ir jie pasveiks (plg. Mk, 16 sk.)

Apaštalų laikais rankų uždėjimas buvo pakeistas patepimu aliejumi, o sakramento teikimo teisę apaštalai perdavė vyskupams ir kunigams. Štai kaip tai aprašo apaštalas Jokūbas:

„Kas nors pas jus serga? Tepasikviečia bažnyčios vyresniuosius, ir jie tesimeldžia už jį, patepdami aliejumi Viešpaties vardu. Tikėjimo malda išgelbės ligonį, ir Viešpats jį pakels, o jeigu jis būtų nusikaltęs, jam bus atleista. Tad išpažinkite vieni kitiems nuodėmes ir melskitės vieni už kitus, kad atgautumėte sveikatą. Daug gali karšta teisiojo malda.“ (Jok 5,14-16)

LIGONIŲ SAKRAMENTO EIGA

Šventovės viduryje yra pastatomas stalas, o ant jo indas su kviečiais, kryžiumi ir Evangelija. Kviečių grūdai simbolizuoja naują gyvenimą – ir po išgijimo, ir po visų prisikėlimo (Jn 12,24; 1Kor 15,36-38), o kryžius ir Evangelija  reiškia, jog sakramento teikimo metu dalyvauja pats Kristus.

Virš kviečių pastatoma tuščia lampada (aliejinė lempelė – vert.past.), į kurią įpila aliejaus, maišyto su vynu. Aliejus – matomas išgydymo malonės ženklas (Mk 6,13). Sujungimas su vynu primena apie tai, kaip samarietis gydė sužeistą nepažįstamąjį: „Jis priėjo prie jo, užpylė ant žaizdų aliejaus ir vyno, aptvarstė jas; paskui, užkėlęs ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį“ (Lk 10,34).

Aplink indą į kviečius įsmeigiami septyni teptukai arba pagaliukai su paminkštintais galais skirti patepimui. Paprastai čia pat šalia indo įsmeigiamos ir septynios uždegtos žvakės, tuo pažymint teikiančiųjų sakramentą (kunigų) skaičių – septyni.

Ligonių sakramentą sudaro trys dalys: maldų giedojimas, aliejaus pašventinimas ir pats patepimas aliejumi.

Pirma dalis: maldų giedojimas

Maldų giedojimas yra sutrumpinta Pasninko Rytmetinė. Po šios rytmetinės kanono skaitymo giedamos sticheros, kuriose Viešpaties prašoma išgydyti ligonį nuo negalių ir sielos bei kūno ligų.

Tą patį skelbia ir Patepimo troparionas:

Vienintelis, skubantis užtarti, Kristau / iš aukštybių paskubėk aplankyti trokštančius Tavo tarnus, / ir išlaisvink iš negalių ir skaudžių ligų, / ir prikelk, kad giedotume Tau ir nuolat šlovintume Tave, / Dievo Gimdytojos maldų užtarimu, Vieninteli žmones mylintis.

Antra dalis: aliejaus pašventinimas

Diakonas arba kunigas skelbia ekteniją: „Ramybėje Viešpatį maldaukime“, prie kurios pridedami prašymai, kad Šventosios Dvasios galia ir veikimu bei nužengimu būtų pašventintas aliejus.

Po ektenijos pirmasis iš kunigų malda prašo Dievą pašventinti aliejų ir padaryti jį gydančiu tiems, kurie bus tepami.

Šios maldos skaitymo metu giedami troparionai – Kristui Gelbėtojui, apaštalui Jokūbui, Šventajam Mikalojui, Dimitrijui Aliejumi Tekančiajam, Šv. Gydytojui Panteleimonui, šventiesiems gydytojams veltui gydžiusiems, apaštalui Jonui Teologui ir Švenčiausiajai Dievo Gimdytojai.

Trečia dalis: sakramento teikimas

Pats sakramentas susideda iš septynių Evangelijos ištraukų skaitymo, septynių maldų ir septynių patepimų šventuoju aliejumi.

Kaskartą tepant aliejumi kunigas skaito specialią maldą:

Šventasis Tėve, sielų ir kūnų Gydytojau, atsiuntęs Viengimį savo Sūnų, mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, gydantį visas negalias ir iš mirties gelbstintį, išgydyk ir savo tarną (tarnaitę) nuo apėmusių jį (ją) sielos ir kūno negalių, ir atgaivink jį (ją) Tavo Kristaus malone; Švenčiausiosios mūsų Valdovės Dievo Gimdytojos ir visų šventųjų maldų užtarimu.

Nes tu esi išgydymo šaltinis, Dieve mūsų, ir Tau šlovę mes teikiame, su Viengimiu Tavo Sūnumi, ir Vienesme Tavo Dvasia, dabar ir visados ir per amžių amžius, amen.

Skaitydamas šią maldą kunigas tepa ligoniui kryžiaus ženklu tas vietas, per kurias nuodėmė lengviausiai patenka į žmogaus kūną. Kaktą – pašventinti protą; nosies ertmes – kvapą; lūpas – skonį; akis – regą; krūtinę; plaštakas iš išorinės pusės.

Po kiekvieno patepimo, pagal senųjų apeigynų nurodymus, reikia popieriumi nuvalyti visas pateptas aliejumi vietas ir užgesinti po vieną iš septynių uždegtų ir įsmeigtų į kviečius žvakių.

Po septinto patepimo ant tikinčiųjų galvos dedama Evangelijų knyga raidėmis žemyn, lyg paties Viešpaties ranka.

Evangelijų knygą prilaiko kunigai, o vadovaujantis kunigas tuo metu (nedėdamas rankų) skaito išrišimo maldą:

„Šventasis Valdove... nededu savo rankos ant atėjusiojo pas tave nuodėmėse galvos... bet Tavo stiprią ir tvirtą ranką, kuri yra šioje šventojoje Evangelijoje, kurią su manimi tarnaujantieji laiko ant tavo tarno galvos“.

Priėmę Ligonių sakramentą tikintieji stengiasi priimti Švenčiausiąjį Sakramentą (Komuniją) – artimiausios, į kurią gali ateiti, Liturgijos metu.

Kaip dažnai jūs turite galimybę priimti Šventuosius Bažnyčios Sakramentus? Juk dabar visiems nuostabus metas priimti Ligonių Sakramentą, prieiti viso gyvenimo išpažinties ir kuo dažniau priimti Šventąją Komuniją.

Arkimandritas Joanas (Krestjankinas)