„Kryžiaus giesmė“ (Krestnaja pieśń)
 |
| Kunigas-vienuolis Kristoforas (Sakovičius) |
Gavėnios penktadieniais Lenkijos Ortodoksų Bažnyčioje galime susidurti su unikalia Palenkės (lenk. Podlasie) ir Chlemo krašto (ziemia chełmska) tradicija - Kryžiaus giesme. Susirinkę cerkvėje tikintieji skaito eiliuotas maldas apie Kristaus kančią, kartu gieda giesmes. Ypač neįprasta, kad šios giesmės - ne bažnytine slavų, o rusų kalba (arba po swojemu, t.y. maišyta lenkų-rusų-ukrainiečių-baltarusių kalba).
„Kryžiaus giesmė“ (liaudiškai - Krestnaja pieśń) iš tiesų yra 25 giesmių rinkinys (jį galite atsisiųsti čia). Ji priklauso platesnei paraliturginių giesmių tradicijai. Lenkijoje ortodoksai taip pat gieda Kalėdines giesmes įvairiomis kalbomis (kaliadkas), įvairias XVII-XX a. giesmes iš giesmynų - Bogoglasnikų. Bogoglasnikų tradicija šiuose kraštuose prasidėjo dar unijos laikais, tokius liaudiškų, krikščioniškų giesmių rinkinius leido graikų apeigų katalikų Počajevo vienuolynas (buvo ši tradicija ir Vilniaus krašte). 1799 m. šių kraštų unitams grįžus į Ortodoksų Bažnyčią, paraliturginių giesmių tradicija ne tik liko išsaugota, bet ir skatinama.
„Kryžiaus giesmę“ sukūrė lenkų ortodoksų kunigas-vienuolis Kristoforas Sakovičius (1833-1897), už ją 1885 m. Rusijos Ortodoksų Bažnyčios Šventojo Sinodas jį apdovanojo auksiniu kryžiumi. Kun. vienuolis Kristoforas visą savo gyvenimą nuolat skatino bažnyčioje giedoti visus susirinkusiuosius (vietoje choro), stengėsi ortodoksų tikėjimą padaryti kuo prieinamesnį plačiajai liaudžiai, o jo pasiūlymais žmonės be galo žavėjosi ir džiaugėsi - jos buvo tokios populiarios, jog gyvuoja ir mūsų laikais. Kaip galite išgirsti šiame Baltstogės radijo įraše, žmonės noriai gieda kun. Kristoforo giesmes:
https://drive.google.com/file/d/0B4hfjTd_-awuZGdMQ3pEdlFJMEU/view?usp=sharing
W PIATNICU MOŁCZANIJE
W Piatnicu Swiatuju
Wsie dołżny mołczat',
O Chrystowych mukach
Krestnych razmyszlat'.
Wspomnim dień wielikij,
Kak Chrystos za nas
Postradał i umier
W strasznyj krestnyj czas!
W Piatnicu wsiak wiernyj
Zakluczy usta,
I poczti mołczańjem
Krest i smiert' Chrysta.
Wmiesto ust pust' sierdce
W dień siej howoryt,
A dusza pust' myslju
Pred Krestom stoit.
Jeśli złyje ludi
Wdruh otca, il mat'
Naszych zasudili
Smiert'ju postradat':
Smiert' ich i stradańja
Stali b my slezoj
Wspominat' w mołczańi
Horestnoj duszoj.
W Piatnicu ż Izrail
Hospoda sudił,
I, wsieho izmuczyw,
Na Krestie ubił.
Spasa, Druha, Brata,
Nieżnaho Otca,
Porażał wrah prawdy,
Złobnyj do końca.
Dołh wielit wsiem ludiam
W Piatnicu mołczat',
O Chrystowych mukach
Krestnych razmyszlat'.
Cztob my Krest Hospodień
Pamiat'ju w tiszy
Wsie pocztili s czuwstwom
W hłubinie duszy.
Cztob w dusze wsiak wiernyj[ visų giesmių tekstai ]
Krest izobraził,
I wo wsiu żyzń w sierdce
Smiert' Chrysta nosił.
Ortodoksų persekiojimo laikais (tarpukario ir pokario metais), kai cerkvės buvo naikinamos ir kunigų buvo nedaug, tikintieji rinkdavosi šias giesmes giedoti namuose.
Giesmėms pasirinkta rusų kalba, nes šiuose regionuose gyvena ne tik lenkai, bet ir baltarusiai, ukrainiečiai. Ilgą laiką rusų kalba jiems buvo bendra kalba, nors šiandien šia kalba tapo lenkų.
Kai kurie lenkų kunigai ir ortodoksai kritikuoja „Kryžiaus giesmės“ tradiciją, nes jos nėra niekur kitur ortodoksų pasaulyje, be to, ji nėra susijusi su liturginiu Gavėnios minėjimų ciklu. Visgi, kartu su Pasijų pamaldomis, tai yra vienas iš unikalių Kijevo metropolijos (LDK ortodoksų) pamaldų elementų.
