Kai kurių Gavėnios dienų ir Didžiosios (Kančių) savaitės papročiai ir tradicijos Ortodoksų Bažnyčioje

       

Daugelis Bažnyčios pamaldų, išskyrus asmenims atliekamų sakramentų ir maldų, turi savų ypatybių: jų metu būna šventinami įvairūs daiktai, keičiasi jų laikas ir tvarka. Tuo pačiu daugelis šventinių dienų pripildytos įvairiomis kanoninėmis ir liaudies pamaldumo tradicijomis. Šių tradicijų išsaugojimas, atliekamų veiksmų prasmės suvokimas ir atskyrimas nuo neteisingų prietarų – labai svarbūs krikščionio ortodokso gyvenime. Bet svarbu atminti, jog dalyvavimas visose šiose tradicijose, buvimas bažnyčioje per pamaldas ar ne jų metu, jokiu būdu nepakeis dalyvavimo Bažnyčios Sakramentuose, iš kurių pagrindinis yra Kristaus Kūno ir Kraujo Sakramentas – Eucharistija (arba šv. Komunija). Būtent sakramentuose yra saugoma malonė Bažnyčioje, Gelbstinti Šventosios Dvasios Jėga, kuri ir veikia žmoguje.

·        Mišparai arbaVigilija. Taip vadinamos iškilmingos pamaldos, atliekamos prieš šventes (iš vakaro). Jos susideda iš Didžiosios Vakarinės ir Rytmetinės. Pats pavadinimas primena apie pirmųjų krikščionių laikus, kuomet krikščionys slapčia rinkdavosi katakombose naktimis.

    Didelių švenčių Didžiosios Vakarinės pabaigoje būna 5 duonų, vyno, aliejaus ir grūdų pašventinimas. Ši tradicija yra ir senųjų pamaldų priminimas, kuomet būdavo įtraukiama savita pertraukėlė pasistiprinti pamaldų metu, bet taip pat ir priminimas apie Jėzaus Kristaus stebuklą, kuomet Jis pamaitino keletą tūkstančių žmonių penkiais kepalėliais duonos ir dvejomis žuvimis (Lk 9, 16). Vėliau, Rytmetinės metu, patepant aliejumi, pamirkyti vyne duonos gabalėliai išdalijami tikintiesiems.

! Rytmetinės metu vyksta patepimas aliejumi tikinčiųjų patepimas pašventintu aliejumi(kunigas ant kiekvieno tikinčiojo kaktos aliejumi pažymi kryžiaus ženklą), tai reiškia Dievo gailestingumo išsiliejimą. Šis momentas kartais klaidingai laikomas Pašventinimu aliejumi arba Patepimu Krizma (Mira). Iš tiesų Eucharistija (Komunija), Pašventinimas aliejumi (Ligonių patepimas) ir Patepimas Krizma (Sutvirtinimas) yra Bažnyčios sakramentai, ir nė vienas iš jų kaip tik ir nėra atliekamas Vigilijos metu.

·                          Apreiškimas Švenčiausiajai Dievo Gimdytojai (balandžio 7 d.).
    Apreiškimo šventė - viena iš Dvilykos pagrindinių didžiųjų švenčių Ortodoksų bažnyčios kalendoriuje. Apreiškimas reiškia, jog šią dieną Arkangelas Gabrielius apreiškė Mergelei Marijai Dievo Sūnaus ir Pasaulio Išgelbėtojo Jėzaus Kristaus įsikūnijimą.

          
„Apreiškimas – tai diena gerosios naujienos, jog atsirado visam žmonių pasaulyje Mergelė, taip tikinti Dievu, tiek giliai gebanti paklusti ir pasitikėti, kad iš Jos gali gimti Dievo Sūnus. Dievo Sūnaus įsikūnijimas, iš vienos pusės, yra Dievo meilės - švelnios, gelbstinčios  ir Dieviškos jėgos - darbas  ant kryžiaus; bet tuo pačiu Dievo Sūnaus įsikūnijimas yra žmogaus laisvės darbas. Šv. Grigalius Palama sako, kad įsikūnijimas būtų taip pat neįmanomas be laisvo žmogiško Dievo Gimdytojos sutikimo, kaip jis būtų neįmanomas ir be kūribinės Dievo valios. Ir šią apreiškimo dieną mes Dievo Motinoje matome Mergelę, kuri visa širdimi, visu protu, visa siela ir visa savo Stiprybe sugebėjo pasitikėti Dievu iki galo...

            Dievo motinoje mes atrandame neįtikėtiną sugebėjimą pasitikėti Dievu iki galo; bet šis gebėjimas nėra įgimtas, ne natūralus: tokį tikėjimą galima savyje iškaldinti tik širdies tyrumo darbu, meilės Dievui darbu“.
Metropolitas Antonijus Surožietis

     Apreiškimo šventėje galima valgyti žuvį. Išskyrus tuo atveju, jeigu ši šventė išpuola per Didžiąją savaitę.
   Kartais per Apreiškimą iš narvelių išleidžia paukščius. Šis paprotys simboliškai primena, kad Dievo Gimdytojai apsireiškė Arkangelas.  
     Kita diena, balandžio 8-oji, tęsiant šventę, skirta pačiam Arkangelui Gabrieliui.

·               Lozoriaus Šeštadienis ir Verbų Sekmadienis (Viešpaties Įžengimas į Jeruzalę).      Bažnyčia prisimena teisiojo Lozoriaus prikėlimą, kurį prikėlė Kristus (Jn 11,1-45), o vėliau – Jėzaus Kristaus įžengimą į Jeruzalę raitą ant asilaičio (Jn 21, 1-17), kuomet žmonės džiugiai Jį sveikino, dėdami ant kelio savo drabužius ir laikydami rankose palmių šakas.

Prisimenant šį iškilmingą sutikimą, atsirado tradicija ateinant į šventoves atsinešti palmių šakų, kurias mūsų kraštuose atstoja Verbų šakos. Šakos paprastai šventinamos iš vakaro vakarinėse pamaldose ir naudojamos papuošti naminiams ikonostasams ar pačioms šventovėms. Namuose jos gali būti saugomos ištisus metus iki kito Verbų sekmadienio. Verbų šakų pašventinimas neturi jokių „mistinių“ galių, tačiau reikia su jomis elgtis pagarbiai, jų nevertėtų išmešti į šiukšlinę. Lozoriaus šeštadienį galima valgyti ikrus, o Verbų sekmadienį – žuvį.


Didžiosios (kančios) savaitės dienos

·               Anksčiau Pašventintų Atnašų Liturgija. Pirmąsias tris Didžiosios savaitės dienas atliekama Anksčiau Pašventintų Atnašų Liturgija. Šiai Liturgijai Kristaus Kūnas paruošiamas anksčiau – sekmadienį, pamirkomas Kristaus Kraujyje ir paliekamas ant altoriaus.
·         Didysis ketvirtadienis. Šią dieną įvyko Paskutinė Vakrienė, ritualinė vakarienė, kurios metu Kristus įsteigė Eucharistijos Sakramentą. Prisimindami šiuos įvykius Krikščionys stengiasi šią dieną priimti Komuniją.

Didžiojo ketvirtadienio vakaro pamaldose (jos vadinamos Didžiojo Penktadienio rytmetine) skaitomos 12 Evangelijų ištraukų apie Kristaus kryžiaus kančią. Pamaldų metų dvasininkai ir tikintieji stovi su uždegtomis žvakėmis rankose. Tai simbolizuoja, kad šlovė ir didybė neapleido Gelbėtojo ir kryžiaus kančių metu, o taip pat, kad būtume panašūs į išmintingas mergaites, išėjusias pasitikti jaunikio. Po rytmetinės, pagal pamaldų paprotį, tikintieji negesindami parsineša šias žvakes į namus, po to daro kryžiaus ženklą ant durų staktų „ketvirtadieninia“ ugnimi ir išsaugo ją iki Velykų savo namų lempelėse (lampadose).


        Didysis penktadienis. Kristaus kryžiaus kančių diena. Šią dieną netarnaujama Dieviškoji Liturgija, ji laikoma atlikta Kristaus ant kryžiaus. Vietoj Liturgijos atliekamos Karališkosios Liturginės valandos – bažnyčioje priešais kryžių skaitomos psalmės ir Evangelijos apie Kristaus kančią.

Vertė diak. Vitalis Dauparas

PARAMA

Galite mus paremti:

VšĮ „Krikščionių ortodoksų iniciatyvų centras“
Sąsk. nr. (IBAN): LT487300010173170576
(Pervedimams iš užsienio: SWIFT: HABALT22)

Arba:
Contribee PayPal


Populiarūs įrašai