Gavėnia - sielos pavasaris
Ortodoksų Bažnyčios gyvenime prasidėjo ypatingas dvasinio atsinaujinimo, vertybinio augimo ir apsivalymo laikas, kurį krikščionys ortodoksai vadina Didžiuoju Pasninku arba Gavėnia.
Gavėnia yra pats svarbiausias ir seniausias iš ilgųjų pasninkų. Jis primena mums apie mūsų Viešpaties ir Išgelbėtojo Jėzaus Kristaus keturiasdešimties dienų pasninką dykumoje.
Gavėnia įveda mus į Didžiąją Savaitę, o vėliau ir į Švenčių šventės – Viešpaties Prisikėlimo – Velykų, džiaugsmus. Velykas šiais metais švęsime balandžio 16 dieną.
Gavėnia – maldos ir atgailos laikas, kuomet kiekvienas turi išprašyti Viešpaties savo nuodėmių atleidimo (pasninku ir Išpažintimi) ir vertai priimti Švenčiausiąjį Kristaus Kūną ir Kraują (Komuniją).
Gavėnia – dvasinio augimo kopėčios
Daugeliui žmonių, kurie pasiryžta pasninkauti, o ypač tiems, kurie pirmą kartą ryžtasi šiam šventam veikimui, kyla klausimas: „KĄ VALGYTI?“ Ir supratimas, kad būtent maistas yra pasninko esmė, dažnai yra pamatinis. Bet yra ne taip. Susilaikymas nuo mėsiškų, pieno produktų, kiaušinių (gyvulinės kilmės produktų) yra būtinas, tačiau tik pagalbinis būdas pasiekti pagrindinių pasninko tikslų.
Tikrasis pasninkas yra susijęs su malda, atgaila, kova su aistromis ir ydomis, blogų darbų atsikratymu, nuoskaudų atleidimu, susilaikymu santuokiniame gyvenime, pramogų ir linksmybių vengimu, televizoriaus žiūrėjimo atsisakymu. Pasninkas nėra tikslas, o priemonė – priemonė sutramdyti savo kūną ir apsivalyti nuo nuodėmių. Be maldos ir atgailos, pasninkas virsta vien tik dieta. Ir jeigu mes laikomės pasninko tam, kad suliesėtume, išvalytume savo organizmą nuo šlakų arba tam, kad kitiems parodytume savo asmenybės reikšmingumą, savo vertę, tuomet pasninkas ne gydo, o kenkia sielai.
Pasninko dvasinis pagrindas buvo išreikštas pranašo Izaijo žodžiais: „Atiduok alkstančiam savo sielą“ (Iz 58,10). Jo esmė yra aprengti nuogą, pamaitinti alkstantį, pasidalinti savo duona su artimu. Pasninkas – tai laikas, kuomet mes turime pamiršti apie save, išmokti aukoti save vardan kitų. Gavėnios laikas mums skirtas tam, kad mes peržvelgtume savo gyvenimą būtent iš tokios perspektyvos.
Reikia atsiminti, kad Bažnyčios Kanonai, pagal kuriuos bažnytiniuose kalendoriuose ir kituose šaltiniuose yra aprašomos pasninkavimo taisyklės, skirti vienuolynams, kur visa dienotvarkė paremta pasninku ir malda. Šiuolaikinis žmogus gyvena visiškai kitu ritmu, patiria visiškai kitokias įtampas, tiek fizines, tiek emocines. Todėl susilaikymo lygį būtina derinti su savo sveikatos būkle ir nustatyti pakeliamą pasninko ribą, pasitarus su savo dvasios tėvu arba nuodėmklausiu (kunigu, pas kurį nuolat atliekame išpažintį).
Pasninko sušvelninimas leidžiamas senyvo amžiaus žmonėms, ligoniams, besilaukiančioms moterims, vaikams, dirbantiems sunkų fizinį darbą žmonėms, keliaujantiems, tiems, kam nėra galimybės pasninkauti. Jeigu turite sveikatos problemų, pasitarkite su gydytoju, kiek jūs galite save apriboti. Paprašykite palaiminimo iš kunigo tokiam pasninkui, kokį jūs galėsite pakelti.
Šventieji tėvai apie pasninką
Pasninkas yra prigimties prievartavimas, atsisakymas visko, kas malonina skonį, kūniškų liepsnų užgesinimas, netyrų sumanymų sunaikinimas, išsilaisvinimas iš netyrų sapnų sapnavimo, maldos tyrumas, sielos deglas, proto saugojimas, širdies nejautrumo sunaikinimas, gailestingumo durys, nuolankus atsidusėjimas, džiaugsmingas jaudulys, susilaikymas nuo daugiažodžiavimo, tylos priežastis, klusnumo sergėtojas, miego palengvinimas, kūno sveikata, beaistriškumo kaltininkas, nuodėmių atleidimas, rojaus vartai ir dangiškasis pasitenkinimas.
Šv. Jonas Kopėtininkas
Fariziejus daugiau už mus ir meldėsi, ir pasninkavo, bet be nuolankumo jo pastangos buvo niekai, dėl to lyginkitės muitininko nuolankumui, kuris paprastai užgimsta iš paklusnumo, ir nugalėsite.
Šv. Antonijus Optietis
Kiek atimsi iš kūno, tiek pridėsi jėgų sielai.
Šv. Bazilijus Didysis
Pasninkas atrodo nykus, kol neįeini į jo lauką: bet pradėk ir pamatysi, kad tai šviesa po nakties, laisvė po pančių, palengvinimas po sunkaus gyvenimo...
Šv. Teofanas Atsiskyrėlis
Galima daug pasninkauti, daug melstis ir daug gero daryti, bet jeigu tuo didžiuosis, tai bus panašūs į būgną, kuris dunda, o viduje tuščias.
Šv. Siluanas Atonietis
Dievo Žodis apie pasninką
Pasninką nustatė mūsų Viešpats Jėzus Kristus: Ateis dienos, kai jaunikis iš jų bus atimtas, ir tada jie pasninkaus (Mt 9,15).
Šventieji apaštalai ir pirmieji krikščionys pasninkaudavo: Tada tie pasninkavo ir meldėsi, ir, uždėję ant jų rankas, išleido (Apd 13,3).
Dievas sako, kad nepriima pasninko tų, kas pasninkauja ir įžūlia ranka muša savo artimą: „Kodėl mes pasninkaujame – ir tu nematai? Kodėl mes darome atgailą – ir tu nepastebi?“ Štai pasninko dieną jūs ieškote sau malonumo ir engiate visus savo darbininkus! Štai jūsų pasninkas baigiasi rietenomis ir muštynėmis, – tvojate kumščiu iš visų jėgų. O, kad šiandien jūs taip pasninkautumėte, idant jūsų balsas būtų išgirstas aukštybėse! (Iz 58,3-4)
Neleistina aukštinti savęs ir žeminti kitų: Kuris valgo, tegul neniekina nevalgančio, o kuris nevalgo, tegul neteisia valgančio (Rom 14,3).
Negalima pasninkauti norint pasirodyti: Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę kaip veidmainiai: jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. O tu pasninkaudamas pasitepk [aliejumi]galvą ir nusiprausk veidą, kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins (Mt 6, 16-18).
Kad mūsų pasninkas patiktų Viešpačiui, būtina su visais susitaikyti ir viesiems atleisti: Jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave, palik savo atnašą tenai prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su broliu, ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną (Mt 5, 23-24).
Gavėnios kelrodis tiems, kas nusprendė užkopti Dvasinio tobulinimosi kopėčiomis pasitikti Prisikėlusio Kristaus
 |
| Vilniaus Švč. Mergelės Marijos ėmimo į Dangų (Užmigimo) katedra (Šv. Aleksejaus nava) |
Pagal tradiciją, nuo antros Gavėnios savaitės šventovėse teikiamas Patepimo aliejumi arba Ligonių sakramentas, kurio metu tepant aliejumi įvairias kūno vietas ligoniui kviečiama Dievo malonė, gydanti dvasines ir fizines negalias (plg. Jok 5, 14-15).
Pirmuosius keturis Gavėnios vakarus per vakarines pamaldas skaitomas nuostabus savo grožiu ir gelme Šv. Andriejaus Kretiečio Didysis Atgailos kanonas.
Sekmadienių vakarais atliekama „Pasija“ – ypatingos pamaldos, kurių metu skaitomas Akatistas ir ištrauka iš Evangelijos apie Kristaus Kančią.
2-ąjį, 3-ąjį ir 4-ąjį Gavėnios šeštadienį atliekamos ypatingos pamaldos už mirusius.
Kovo 25 d. švenčiame Apreiškimo Švenčiausiajai Dievo Gimdytojai šventę. Šią dieną pagal Kanonus leidžiama valgyti žuvį.
42-ą dieną nuo Gavėnios pradžios – didelė šventė – Viešpaties Įžengimas į Jeruzalę(Verbų sekmadienis), po jos prasideda Didžioji Savaitė, kuri veda mus į šviesią Velykų šventę, kad praėję per pasninko dykumą, mes galėtume dvasiniame džiaugsme vieni kitiems tarti:
KRISTUS PRISIKĖLĖ –
TIKRAI PRISIKĖLĖ!
