2016 m. liepos 2 d., šeštadienis

Apie Dievo valią ir sėkmingą gyvenimą

Kartą VIEŠPATIES žodis atėjo Amitajo sūnui Jonai: „Keliauk tuojau pat į Ninevę, tą didį miestą, ir pašauk jį į teismą, nes jų nedorumas pasiekė mane“. Bet Jona leidosi bėgti nuo VIEŠPATIES Artumo į Taršišą. Jis nusileido į Jafą, susirado į Taršišą plaukiantį laivą, užsimokėjo už kelionę ir įsėdo, norėdamas keliauti drauge su jais į Taršišą, toli nuo VIEŠPATIES Artumo. (Jon 1,13)
Dievas pašaukė pranašą Joną vykti į Ninevę - Asirijos karalystės sostinę. Asirija buvo pagonių karalystė, tarp žydų garsėjusi savo žiauru ir gailestingumu. Pasakojama, kad kai kurie kaimų gyventojai, artėjant asirams, imdavo žudytis, idant nepapultų asirams į rankas.

Pranašas pabūgo. Žydo kelionė į asirų sostinę - kokia beprotybė! Jie gali jį nukankinti. O dar baisiau - o kas, jeigu jie paklausys pranašo ir atsivers? Tada kur teisybė, kur atlygis asirams už visus padarytus pasauliui žiaurumus?

Todėl pranašas ima bėgti į Taršišą. Taršišas to meto žydams buvo tolimiausias pasiekiamas miestas Vakaruose. Tai buvo Pirėnų pusiasalio pietuose esanti finikiečių kolonija.


Lėktuvo maršrutas iš Jafos į Taršišą
Džonas Vernonas McGee komentuoja, kad nenuostabu, jei pakeliui pranašas net galėjo imti galvoti, jog vykdo Dievo valią. Juk kelionė prasidėjo sėkmingai - jis nuvyko į Jafą, susimokėjo į kelionę, išplaukė. Tada, matydamas, kad viskas einasi puikiai, galėjo galvoti: "štai, buvau paklydęs, o dabar vykdau Dievo valią, nes viskas man sekasi puikiai".

McGee pateikia gyvenimišką pavyzdį. Dažnai žinodami, kad bėgame nuo Dievo valios einame ne ten, kur turėtume. Pavyzdžiui, pirkti bilieto kelionei priešinga kryptimi, nei mums reikėtų. Laukiame eilėje. Prieš pat mūsų nosį nuperkamas paskutinis bilietas. Atsisėdam nuliūdę. Tada iš kasos išgirstame balsą: "klausykite! Jūs laimės kūdikis! Vienas keleivis neatvyko, atsilaisvino viena vieta ir dar galite įsigyti vieną bilietą!". Ir tada įtikime: "tikrai aš laimės kūdikis ir mano veiksmus globoja Dievas, kurio valią vykdau - kitaip nebūčiau gavęs šio bilieto".

Kelio lengvumas nereiškia, kad vykdome Dievo valią. Plačiu lieptu eiti visuomet lengviau, nei siauru. Bet platusis kelias veda į pražūtį. 

Dievas daugybė kartų perspėja, kad sekimas Kristumi - tai savo kryžiaus nešimas. Bet Kristus sako, kad Jo jungas - lengvas. Mokytojas Ekchartas komentuoja: lengvas, nes kaip po saldaus medaus viskas atrodo saldu, taip po apsigaubimo Kristumi viskas pirma pereina pro Kristų. Kaip pro gobtuvą niekas musų nepasiekia kitaip, kaip tik per gaubtuvą, taip ir Kristuje mūsų nepasiekia niekas kitaip, nei per Kristų. Bet ar mes pasiruošę užtikrintai juo apsidengti?


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą