2014 m. kovo 11 d., antradienis

Numatyta galimai 8 Visuotinio susirinkimo data - 2016 m.

Paskelbta Ortodoksų Bažnyčios susirinkimo data, kuris pretenduoja tapti Aštuntuoju Visuotiniu Susirinkimu. Tam, kad susirinkimas taptų Visuotiniu, jo nutarimus turi pripažinti visa Bažnyčia. Kitu atveju jis gali būti nebent panortodoksinis sinodas ar neturėti jokios galios.

Šiuo metu visų Ortodoksų Bažnyčių aukščiausi hierarchai yra susitikime Konstantinopolyje-Stambule, kur diskutuojami parengiamieji klausimai.



Paskutinis Visuotinis susirinkimas buvo 787 metais. 

Gaunu klausimų, kokie klausimai bus sprendžiami susirinkime. Mano nuomone, ko gero naujojo susirinkimo pagrindiniai klausimai bus ekleziologiniai, t.y. susiję su Bažnyčios struktūra. Vienas klausimas yra Konstantinopolio patriarcho vaidmuo Bažnyčioje (jo funkcijos, tarnystės esmė), antras klausimas - jurisdikcijų ribos (pagal kanonus vyskupijų ribos negali sutapti, be to, jos neturi būti sudaromos nei tautiniu, nei politiniu pagrindu). Bus ir kiti klausimai, tačiau jų nežinau.

Pagrindiniai man žinomi nesutarimai yra tokie: Konstantinopolio ir Maskvos patriarchatai nesutaria, ar bažnytinė jurisdikcija yra dviejų lygių (vyskupas -> autokefalinės Bažnyčios vyresnysis), ar trijų (vyskupas -> autokefalinės Bažnyčios vyresnysis -> Visuotinis (Konstantinopolio) patriarchas). Konstantinopolis laikosi antrojo varianto, bet kyla klausimas, kokia tada patariarcho tarnystės esmė, jei jis negali kištis į vidinius autokefalijų reikalus. Taip pat Konstantinopolis teigia, jog tik jis kaip pirmas pagal garbę patriarchatas gali skirti autokefaliją, o Maskvos patriarchatas laikosi požiūrio, jog bet koks patriarchatas gali suteikti autokefaliją į jį įeinančioms vyskupijoms. Galų gale, rimta problema yra filetizmas, jei kur į JAV nuvažiavus vienose cerkvėse lankosi vien graikai, kitose - vien rusai, trečiose - vien bulgarai, tai nėra normali padėtis.

Visi šie klausimai suaštrėjo kai XX amžiuje stačiatikybė išpilto Vakarų valstybėse, o sovietinio persekiojimo metais, kai Rusijos Ortodoksų Bažnyčios padėtis buvo problematiška, tai būdavo, tarkim, atvejų, kai Konstantinopolio patriarchatas suteikdavo autokefaliją Bažnyčioms, kurios kanoniškai priklausė Rusijai (pvz. taip buvo su Estija). Konstantinopolio patriarchas taip siekė išvaduoti jas iš Maskvos politinės įtakos. Priešingas atvejis buvo kai jau atsigavusi Rusijos Bažnyčia suteikė autokefaliją Amerikos Bažnyčiai, tada autokefalijos nepripažino Konstantinopolis (nes tai būtų reiškę, kad prieš tai pats Konstantinopolis elgėsi nekanoniškai). Čia dar supaprastintai papasakojau, iš tikro XIX pab.- XX amžius buvo labai didelio chaoso laikas, nes daugelyje stačiatikių valstybių įvyko arba buvo bandyta įvykdyti komunistinius perversmus, buvo daug bandymų suskaldyti Bažnyčią.

1 komentaras:

  1. Susiės ir tiek, jei Putinas ten nesiims asmeniškai reikalų tvarkyti

    AtsakytiPanaikinti