Kaip žegnojasi ortodoksai?
Pasak C.D. Buck etimologijų žodyno, lietuviškas žodis „žegnoti“ yra kilęs nuo lenkiško żegnać, żegnać się - „ženklintis kryžiaus ženklu“, giminingas lotyniškam signāre, nuo signum - „ženklas“. Kitose kalbose sakoma tiesiog: „daryti kryžiaus ženklą“.
Ortodoksai naudojasi senovine žegnojimosi Tradicija, kurios seniausias rašytinis liudijimas mus pasiekia iš V a. Žegnojamasi trim pirštais, simbolizuojančiais Švč. Trejybę, du priglaudus prie delno, jie simbolizuoja dvi Kristaus prigimtis - Tikras Dievas ir Tikras Žmogus. Žegnojamasi iš dešinės į kairę, nes dešinė simbolizuoja Dievo galią ir šventumą - teisdamas Dievas teisiuosius statys į dešinę, nedorėlius - į kairę; Sūnus sėdi Tėvo dešinėje; smilkoma, laiminama iš dešinės į kairę; žegnojamasi dešine ranka; laimindamas sūnų, kurio laukia galybė ir garbė, Jokūbas-Izraelis uždeda ant jo dešinę ranką; aukos Dievui taip pat buvo susijusios su „dešine“ (pvz. Iš 29,22 ir pan.); ir taip toliau... Tokia simbolika randama visur Šv. Rašte ir Šv. Tradicijoje.
 |
| Trys pirštai ištiesti, du - priglausti - ranka paruošta žegnotis |
 |
| Pirštai sudėti kaip Kristaus vardo raidės. Šitaip ranka laimina kunigas |
Iki V amžiaus buvo žegnojama tik kakta, tik širdis ar pan. V a. nusistovi prakita liesti kaktą, krūtinę ar pilvą ir pečius, nors ortodoksai gali peržegnot širdį ar kaktą, melsdami Dievo minčių tyrumo ar pan.
Ortodoksų kunigas pasakoja, kaip persižegnoti:
Dešiniame apatiniame kampe galite įsijungti lietuviškus subtitrus
)
Iki schizmos Vakarų krikščionys žegnodavosi ortodoksiškai. Po schizmos prasidėjo nesusipratimai XII a. Romos popiežius Inocentas III pirmą kartą rašo, jog Vakaruose yra žmonių, kurie žegnojasi iš kairės į dešinę. Jis leidžia taip žegnotis kunigams, kad tikintieji galėtų žegnotis žiūrėdami į kunigą tarsi į veidrodį (t.y. iš dešinės į kairę). Panašu, kad praktikos vienumas pašlijo, žegnotasi įvairiai, kol XV-XVI a. nusistovėjo dabartinis katalikų žegnojimasis - iš kairės, penkiais pirštais (jie simbolizuoja 5 žaizdas).
Protestantai perėmė žegnojimosi tvarką iš Romos katalikų. Taigi, priežastis, kodėl Rytų ir Vakarų žegnojimosi kryptys skiriasi, paprastai pasakius, yra ta, kad Vakarai po schizmos pakeitė žegnojimosi tvarką.
Beje, priklausomai nuo vietinio papročio, ortodoksai persižegnoję arba uždeda ranką ant krūtinės, arba nusilenkia. Nusilenkimas simbolizuoja nusilenkimą prieš Kristaus kančią. Kai kur Graikijoje žmonės peržegnoja tik krūtinę - toks būdas paplito krikščionių persekiojimo laikais Osmanų imperijos metais, kad iš nugaros nesimatytų, jog žmogus persižegnojo.
)
