2014 m. vasario 22 d., šeštadienis

Kas yra Švenčiausioji Trejybė? (video)




Krikščionys tiki vienu Dievu, tačiau trijuose asmenyse - kaip šitai suprasti? Šventajame Rašte parašyta: „eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28,19). Kristus sako: „Aš ir Tėvas esame viena“ (Jn 10,30) Tačiau taip pat rašoma: „Klausykis, Izraeli! VIEŠPATS yra mūsų Dievas, vien tik VIEŠPATS.“ (Įst 6,4), „Neturėsi kitų dievų, tiktai mane“ (Iš 20,3)

Kaip gali būti, jog Vienas yra Trys, ir Trys yra Vienas?

----

Aptarkime Trys Švenčiausiosios Trejybės asmenis.

Pirmasis asmuo arba pirmoji hipostazė yra Tėvas.Tėvas yra neturintis priežasties, bepradis. Jis yra visko šaltinis. Jis yra virš bet kokios būties. Apie jį žinome, kad jis yra, kas yra, kaip parašyta Iš 3,14. Mozė paklausė: „ jie manęs klaus: 'Koks yra jo vardas?' – ką aš jiems pasakysiu?“ 14 Dievas Mozei tarė: „Aš esu, kuris esu.“

Eye ašer eye - šios frazės užrašymą hebrajų kalba matote iliustracijoje.

Tėvas yra visiškai anapus pasaulio, Tėvą įmanoma pasiekti tik per Sūnų.

-----

Sūnus - tai Tėvo Žodis. Jis yra amžinai gimstantis iš Tėvo.

Sūnus nėra sukurtas, jis visada buvo, prieš visus laikus, dar iki pasaulio sukūrimo. Jo pradas yra Tėvas.

Šis Dievo asmuo įsikūnijo per Mergelę Mariją ir Šventąją Dvasią. Taip viename asmenyje jis yra ir tikras žmogus, ir tikras Dievas, dvi prigimtys vienoje hipostazėje, viena, bet nesulieta. Tai yra vadinama hipostatine vienybe.

Įsikūnijęs Dievas prisiėmė visą įmanomą pasaulio blogį - nors buvo be nuodėmės, jis buvo žmonių neteisingai nuteistas, neteisingai paniekintas, paliktas ir nužudytas pačia baisiausia mirtimi, kokia egzistavo Romos imperijoje - nukryžiavimu. Tais laikais net galvos nukirsdinimas buvo laikomas geresniu dalyku už nukryžiavimą.

Jis prisiėmė pasaulio blogį, prisiėmė mirtį tam, kad jį įveiktų savo prisikėlimu. Prisikeldamas Kristus paliudijo Dievo begalinį gailestingumą, Dievo malonę ir atvėrė visiems kelią pas Dievą.

Po prisikėlimo, aplenkęs Apaštalus, Kristus įžengė atgal pas Tėvą, ir ten, amžinybėje, bus iki pasaulio pabaigos, kai jis sugrįš gyvų ir mirusiųjų teisti. 

Kristus sakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“ (Jn 14,6)

----

Po savo įžengimo atgal į amžinybę, Sūnus atsiuntė Šventąją Dvasią. Iki tol Šventoji Dvasia buvo kalbėjusi per pranašus, bet po jos atsiuntimo, po Sekminių dienos, ji visiems laikams liko Bažnyčioje, kur ir veikia šiandien. 

Šventoji Dvasia yra negimusi, nesukurta,amžinai kylanti iš Tėvo. Jos pradas yra Tėvas. Tai liudija Kristaus žodžiai: „ateis Globėjas, kurį jums atsiųsiu nuo Tėvo, – Tiesos Dvasia, kuri kyla iš Tėvo, – jis toliau liudys apie mane“ (Jn 15,26). 

Taip, kaip Sūnus yra Tėvo Žodis, taip Dvasia yra Tėvo dvelksmas, arba kvėpavimas. Žodis ir dvelksmas visada eina kartu. Pats graikiškas žodis „Pnevma“ reiškia „kvėpavimą, dvelkimą“, kaip ir lietuviškas žodis „Dvasia“ yra susijęs su dvelkimu. 

Kai Kristus buvo krikštijamas Jordano upėje, Šventoji Dvasia buvo apsireiškusi vizijoje kaip atskriejantis balandis. Tačiau Šventoji Dvasia yra nematoma, ją galima tik jausti: „Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kur link nueina.“ (Jn 3,8). Kai Tėvas kūrė pasaulį, kaip aprašyta Pradžios knygoje, jis jį kūrė per savo Žodį, su savo Dvasia.

-----

Taigi, Švenčiausiosios Trejybės asmenis arba hipostazes galime suprasti per jų santykį - Tėvas yra bepradis, Sūnus gimsta iš Tėvo, o Dvasia kyla iš Tėvo. Tai, kad Dvasia kyla, o Sūnus gimsta, rodo, jog jie jų Tėvas yra jų pradas skirtingu būdu.

Visos šios sąvokos, galima suprasti, naudojamos perkeltine prasme. Žinoma, kad Tėvas nėra žemiškas, fizinis Tėvas, Sūnus fiziškai, kaip žemiškas Sūnus, negimsta iš Tėvo. Tačiau jos apibūdina tikrovę, kurios apibūdinti geresnio būdo neturime.

Lotynų kalba rašė Šventieji Tėvai vadino šiuos Tris Dievo buvinius „personae“, asmenimis, tuo tarpu graikiškieji Tėvai juos vadino „hipostazėmis“. Šis graikiškas žodis reiškia tam tikrą būtį, tam tikrą buvinį.

Kodėl Dievas yra Trys jau galbūt aiškiau, tačiau vis dar neaišku, kodėl Dievas yra Vienas. O Dievas yra Vienas todėl, kad šie Trys asmenys yra vienos esmės.

--------

Juos visus jungia meilė. „Mes pažinome ir įtikėjome meilę, kuria Dievas mus myli. Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame.“, rašoma Šventajame rašte (1 Jn 4,16). Yra tik Vienas Dievas, viena esmė, kuri būna trijuose asmenyse, arba trijose hipostazėse. Tą vieną esmę graikai vadino ousia, o lotyniškieji tėvai - substancija. 

-----

Pasak šv. Iriniejaus, Sūnus ir Dvasia yra tarsi dvi Tėvo rankos, kuriomis jis bendrauja su pasauliu.

Galbūt šie filosofiniai terminai bus aiškesni, jei pritaikysime juos žmogui.

----

Šv. Bazilijus Didysis pateikia tokį pavyzdį. Konkretų žmogų, tarkime, Timotiejus,mes pažįstame tik pagal jo išorinius bruožus (gr. χαρακτήρ) ir skiriamasias savybes (gr. ιδιώματα). Tačiau asmenybės esmė (οὐσία) visada lieka anapus mūsų pažinimo, todėl ir anapus mūsų žinojimo. 

Jei mes pažintume Timotiejaus esmę, tai žinotume viską apie jį. Tačiau nesugebame ne tik pažinti Timotiejaus esmės, bet net ir savo esmės. Apie Timotiejų žinome tik tai, kaip jo esmė reiškiasi per jo hipostazę, t.y. jo asmenį, o šis reiškimasis yra vadinamas veikimais, arba energijomis. 

Lygiai taip pat ir Dievas turi vieną esmę, tačiau skirtingai nei Timotiejus, jis turi ne vieną hipostazę, o tris. Hipostazė yra esmės buvimo būdas.

-----

Pagalvokime apie tokį pavyzdį. Vanduo, pilamas į stiklinę, įgauna tam tikrą formą, tam tikrą buvimo būdą. Vanduo negali kiboti ore - jis visada būna kažkur, kažkame ar ant kažko. Vanduo, įpiltas į tris stiklines, lieka tuo pačiu vandeniu, tačiau trijose paskirybėse.

Grigalius Nazianzietis teigia, jog hipostazė yra tai, kame  yra esmė. 

Esmė yra viena, kaip vienas yra vanduo trijose stiklinėse, 

Dievo hipostazės yra trys, kaip trys stiklinės, trys indai, kuriuose yra hipostazės.

Švenčiausios Trejybės atveju, negali egzistuoti esmė be hipostazių ir hipostazės be esmės.

-----

Trejybės asmenų santykį Grigalius Nazianzietis dar palygina su Minties, Žodžio ir Dvelksmo santykiu. Tėvas yra tarsi Mintis, Sūnus yra tarsi tariamas Žodis, o Šventoji Dvasia yra tarsi atkovėpis, lydintis žodį.

-----

Kiti Tėvai lygina Trejybę su saule - saulė turi diską, kuris šviečia ir šildo. Visa tai yra viena ir ta pati saulė, tačiau tris skirtingi jos buvimai. 

----

Asmenis arba hipostazes galima suprasti tik per jų santykį, bet ne pavieniui. Grigalius Nazianzietis teigia, kad bandant suprasti Sūnų kaip Sūnų, Sūnų kaip gimstantį, Tėvą kaip bepradį, Šventąją Dvasia kaip kylančią, galima išprotėti.

-----

Dievas yra esmė, kuri yra meilė.

---

Ta esmė yra Trijuose asmenyse, ji buvoja trimis skirtingais būdais, kaip vanduo gali būti supilstytas į tris skirtingas stiklines. 

Jei įsivaizduotume, kad vietoje vandens galėtume įpilti šviesą, gautume pilnesnį vaizdą.

-----

Hipostazė arba asmuo, nesvarbu ar Dievo, ar žmogaus, mums yra pažįstama savo veikimais. Timotiejaus atveju, tai - jo išorinės bruožai, jo asmens savybės. 

Dievo atveju mes taip pat galime pažinti Kristaus asmenyje jo bruožus, tačiau, kadangi Dievo veikimas visada yra geras ir ne visada Dievas veikia kaip žmogus, jį galima įvardyti paprastu žodžiu - malone. 

----

Šv. Grigalius Palamas teigia, jog Dievas yra tarsi saulė. Jo diskas yra tarsi Dievo esmė, jo veikimas, jo malonė - yra saulės spinduliai, spinduliuojami iš disko, maitinantys pasaulį.

Taip, pavyzdžiui, per Šventosios Dvasios hipostazę, mes jaučiame jo malonę, jaučiame jo teikiamą šilumą, tačiau negalime žiūrėti tiesiai į jo esmę, taip, kaip paprastai nežiūrime į saulę, nes žmogaus akis to negali padaryti.

Tikra tiesa, kad šiose teologinėse vingrybėse galima susipainioti.

-----

Tačiau iš tiesų viskas yra daug paprasčiau. Kai mes mylime žmogų, mums nereikia suprasti, kas tiksliai yra meilė, kokia yra mūsų mylimo žmogaus esmė, kokiu būdu mes jį tiksliai pažįstame - mes tiesiog matome prieš save žmogų ir jį mylime.

Taip yra ir su Dievu - nebūtina žinoti visų teologinių subtilybių, nei jos yra tikslios. Dievas yra meilė, pagrindinis jo įsakymas yra mylėti. Tas, kas myli Dievą, turi viską, ko reikia, nes Dievas tikrai myli jį. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą