2013 m. gruodžio 8 d., sekmadienis

Šv. Ignotas apie vyskupo mokymo svarbą


„Derinkitės prie Dievo proto (γνώμη). Juk Jėzus Kristus, neatskiriamas mūsų gyvenimas, yra Tėvo protas, ir vyskupas, kad ir kuriam krašte begyventų, yra Jėzaus Kristaus proto.

Taigi, pridera jums derintis prie vyskupo proto, kaip jūs ir darote. Juk garbingoji jūsų kunigija (πρεσβυτέριον), Dievo vertoji, yra suderinta su vyskupu kaip kitaros stygos. Šitaip vienmintystėje (ὁμονοίᾳ) ir sąskambyje (συμφώνῳ) giedama Kristaus meilės giesmė.“

- Šv. Igontas Antiochietis, „Laiškas efeziečiams“.

Pasak Šventųjų Tėvų vienintelė sąlyga, dėl kurios galima nepaklusti vyskupui - erezija. Būdamas eretiku vyskupas nėra Kristaus proto, todėl pats paneigia savo vyskupystę. Tam, kad vyskupai tvirtai sėdėtų savo krasėse, mes juos minime savo maldose.

Lietuvoje ortodoksų liturgijos metu kunigas garsiai sako tokios žodžius: „Visų pirma atmink, Viešpatie, mūsų Tėvą, Švenčiausiąjį Maskvos ir Visos Rusios Patriarchą Kirilą, ir mūsų Ganytoją, Jo Ekscelenciją Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupą Inocentą, suteik, kad jie Šventose Tavo Bažnyčiose gyventų ramybėje, saugūs, dori, sveiki, ilgaamžiai, teisingai skelbiantys Tavo tiesos žodį“ (kitose vietovėse atitinkamai įstatomi savų vyskupų vardai). Nuo mūsų vyskupo tiesiogiai priklauso tikinčiųjų gerovė, o patriarchas minimas todėl, kad yra pirmas pagal garbę vyskupas, besirūpinantis Vietinės Bažnyčios gerove.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą