Prof. A. F. Losevas - slaptas ortodoksų vienuolis

Vienas įdomiausių sovietinių laikų kuriozų, menančių apie tuometinį krikščionių persekiojimą - slaptoji ortodoksų vienuolystė. Kaip ir pirmaisiais krikščionybės persekiojimo amžiais, daugelis aukšto statuso tarybinės visuomenės veikėjų, priėmusių krikščionišką tikėjimą, laikėsi jo slaptai, idant galėtų savo statusą išnaudoti Kristaus Bažnyčios labui.

Aleksejus Losevas (1893 - 1988 m.) buvo itin garsus TSRS filosofas, kurio garsiausias veikialas - išsamus daugiatomis tyrimas „Antikos estetikos istorija“. Parašė 800 darbų, iš jų - 40 monografijų. Už atvirą filosofinę marksizmo ir dialektinio materializmo kritiką („Mito dialektika“, 1930 m.), buvo dešimčiai metų nuteistas laisvės atėmimu ir priverstiniais darbais. M. Gorkio žmonos dėka, Losevas ir jo žmona buvo išlaisvinti iš kalėjimo po dviejų bausmės metų, tačiau dirbdamas pavojingą fizinį darbą Losevas beveik visiškai apako. 

Po išlaisvinimo Losevas buvo priverstas savo idėjas maskuoti Markso ir Lenino citatomis. Yra žinoma, kaip kartą jis Stalino veikalą „Apie dialektinį ir istorinį materializmą“ pavadino naiviu, o vėliau gindamasis aiškino, kad turėjo omenyje „veikalo genialumą, prilygstantį Antikos paprastumo dvasiai“. 

Visą gyvenimą A. Losevas buvo įsitikinęs ortodoksas. Jo mokytojas buvo Pavlas Florenskis, bičiuliai - Semionas Frankas, Nikolajus Berdiajevas, Valentinas Asmusas. 1929 metais šventajame Atono kalne Losevas kartu su savo žmona slapta apsikirpo į vienuolius, priėmęs Androniko vardą (žmona - Atanasijos). Slaptos vienuolystės reiškinys buvo paplitęs Tarybų Sąjungoje. Būdamas filosofijos profesoriumi, Losevas visada nešiojo kepuraitę, tvirtindamas, kad tai daro dėl to, jog bijo peršalimo. Iš tiesų ši kepuraitė buvo vienuolio skufija. 

Kaip ir Florenskis, buvo onomatodoksijos pasekėjas, savo filosofijoje įrodinėjo, jog „Dievas nėra vardas, tačiau vardas yra Dievas“.