2013 m. gruodžio 7 d., šeštadienis

Ar „sūnus palaidūnas“ buvo su kekšėmis?

Draugas parašė laišką, paklausęs paskaitos apie krikščionišką filosofiją, - „žiūrėk savo posto 3:29 [...]. Kažką klausiau ar skaičiau (atrodo, Kurajevo postas iš LL arba Tkačiovo pamokslas [...], kad kunigai pagal savo sugedimą primeta jam [sūnui palaidūnui] kekšes - ten apie tai nepasakyta. Skaityk tekstą.“

Sūnaus palaidūno istorija randama Šventojo Luko Evangelijos 15 skyriuje:

Pasakojama apie sūnų 13: „palaidai gyvendamas, išeikvojo savo lobį“
Kaltina brolis 30: „vos tik sugrįžo šitas tavo sūnus, prarijęs tavąjį turtą su kekšėmis

Č. Kavaliausko vertimas čia tikslus: ἀσώτως - palaidai, išlaidžiai, πόρνη - kekšė, prostitutė.
Taigi, tiesiogiai nepasakyta, jog sūnus palaidūnas būtų buvęs su kekšėmis, tik brolis taip sako. Ir nežinodami, ar brolis nesako to iš pavydo, kad tėvas surengė puotą, negalime nustatyti, ar sūnus palaidūnas buvo su kekšėmis.

Nei šv. Jonas Auksaburnis, nei Teofilaktas Bulgaras savo Evangelijos komentaruose nepriskiria sūnui palaidūnui buvimo su kekšėmis, eidami pagal tekstą jie nepasako daugiau, nei yra pačiame tekste. Apie tai, ką reiškia „palaidas“ turto išeikvojimas jie nutyli.


Taigi, ko gero mano draugas yra teisus, stereotipas, jog sūnus palaidūnas buvo su kekšėmis, susiformavo dėl aiškintojų sugedimo.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą