2013 m. kovo 20 d., trečiadienis

Apie žmogišką išsimokslinimą ir teologiją

„Išlipęs į krantą, Jėzus pamatė didžiulę minią, ir jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens. Ir jis pradėjo juos mokyti daugelio dalykų. Dienai baigiantis, prisiartino prie jo mokiniai ir prašė: „Ši vietovė tuščia, ir jau vėlyvas metas. Paleisk juos, kad, pasklidę po aplinkinius vienkiemius bei kaimus, jie nusipirktų valgyti“. Bet Jėzus tarė: „Tai jūs duokite jiems valgyti“. Mokiniai tada klausia: „Gal mums eiti nupirkti duonos už du šimtus denarų ir duoti jiems valgyti?“  Jis sako: „O kiek turite duonos? Eikite ir pažiūrėkite“. Patikrinę jie atsako: „Penkis kepaliukus ir dvi žuvis“. Tuomet jis įsakė susodinti žmones būriais ant žalios vejos. Ir tie susėdo būrys prie būrio, po šimtą ir po penkiasdešimt žmonių. Jėzus paėmė penkis kepaliukus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, sukalbėjo palaiminimą, laužė duoną ir davė mokiniams, kad išdalytų žmonėms. Jis taip pat liepė visiems padalyti tas dvi žuvis. Ir visi privalgė iki soties.  Jie dar pririnko dvylika pilnų pintinių duonos kąsnelių ir žuvies likučių.O duonos valgytojų buvo penki tūkstančiai vyrų.“ (Mk 6, 34-44)
Pagonių filosofas Aristotelis savo kūrinį „Metafizika“ pradėjo žodžiais: „Visi žmonės iš prigimties siekia žinojimo“. Antai kai kurie yra tokie žingeidūs, jog žinojimo paieškose praleidžia visą savo gyvenimą. Šventas Jonas Damaskietis rašo: kas myli mokslą (φιλομαθεῖς), jį gauna, nes kas prašo, tam duodama, o kas ieško, tas randa (Lk 11, 9) 

Išminčiai mėgo lyginti Dievo Žodį su mana, kuria dykumoje Dievas maitino klajojantį Izraelį. Kas rytą jie rasdavo šį dievišką maistą ir jį valgė, tačiau jei kas pasilikdavo perteklių, tai per naktį jį imdavo ėsti kirmėlės. Todėl Mozė galėjo kiekvienam duoti tik lygiai tiek, kiek tas galėjo suvalgyti. Lygiai taip pat Elijas, maitinęs žmoną. Tačiau Kristus parodo, jog Dievas žmogui visada pateikia daugiau, negu jis galėtų suvalgyti.

Teofilaktas Bulgaras, alegoriškai komentuodamas cituotą Biblijos vietą teigia, esą penkis kepalus galima prilyginti penkioms Mozės knygoms: Pradžios, Išėjimo, Kunigų ir Pakartoto Įstatymo. Dvi žuvys žymi žvejų žodžius - Apaštalus ir Evangeliją. Jomis minta mūsų penkios juslės, atitinkančios penkių tūkstančių minią. Bet kad ir kiek valgytume, niekada nepajėgiame suvalgyti visko, ir lieka 12 dėžių, kurias prisimindami stebuklą nešasi Apaštalai. Suprasti Dievo Žodį jo pilnumoje - tai tas pats, kas žmogui išgerti vandenyną.

Todėl į bet kokius galutinius mokslo „pasaulėvaizdžius“, filosofijos ar teologijos „sistemas“ derėtų žiūrėti įtariai. Tas, kuris skelbiasi sukūręs racionalią viską paaiškinančią teologijos ar mokslo sistemą, greičiausiai tik suvalgė pora kąsnelių, o liko dar dvylika pintinių. Ne veltui šv. Grigalius Teologas pažymi, jog teologija verta užsiimti tik švariems, t.y. neapsivaliusiems malda ir sakramentais, nes jei akis nesveika, visas tavo kūnas skendės tamsoje (Mt 6, 23).

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą